Robert Beckford (Robertas Bekfordas) yra žinomas britų teologas, šiuo metu „The Queen’s Foundation“ juodųjų teologijos profesorius, kurio dokumentiniai filmai tiek BBC, tiek „Channel 4“ sukėlė diskusijas tarp krikščionių religinių bendruomenių.
Profesorius teologas Didžiosios Britanijos ir Airijos Bažnyčių susivienijimo (kalbama apie Anglikonų Bažnyčią – red. past.) surengtoje diskusijoje sakė, kad Bažnyčia privalo atlyginti žalą už vergų išnaudojimą praeityje.
Susitikimo metu jis stebėjosi, kad Bažnyčia vis dar pilnai nepripažįsta šio fakto ir vengia atsakomybės, nors tai galėtų būtų jos atgailos ir žalos atlyginimo už pelną, gautą iš vergovės, ženklas.
Susitikime buvo teigiama, kad Bažnyčia „labai lėtai reagavo” į rasinio neteisingumo problemą, nors buvo žinoma, kad bažnyčios ir bažnyčių vadovai valdė vergus ir plantacijas bei gavo kompensaciją iš Didžiosios Britanijos vyriausybės, kai galiausiai buvo panaikinta prekyba vergais.
Kalbėdamas apie „baisią ironiją”, kad kompensacijos buvo mokamos vergų savininkams, o ne vergams, R. Beckfordas sakė: „Ką tai sako apie juodaodžių kūnų, jų gyvybių ir vergovės vertę, ir apie tai, kokią vietą tai užima britų krikščioniškoje savimonėje?”
Vinčesterio universiteto profesorius sakė, kad argumentai prieš kompensacijas tėra „pasiteisinimai”, ir kad tiek Senajame, tiek Naujajame Testamente yra aiškių argumentų už jas, įskaitant mokesčių rinkėjo Zachiejaus atsivertimą, kuris pasižadėjo keturgubai atsilyginti visiems, kuriuos apgavo.
Tačiau R. Bekfordas teigė, kad apsimestinis faktų „nežinojimas” Bažnyčioje skatina „pasipriešinimo” kompensacijų mokėjimui atmosferą.
„To nėra mokoma, nes Bažnyčiai patinka apsimesti, kad ji nevaidino jokio vaidmens juodaodžių vergovėje”, – sakė jis.
Pasak jo, šis „nežinojimas” apėmė ir Didžiosios Britanijos teologijos istoriją, o Biblijos koledžuose ir seminarijose šia tema nebuvo dėstoma.
„Penki šimtai metų buvimo su rasiniu teroru ir jokios ataskaitos. Dar blogiau, kai pagalvoji, kad teologijos studentai net nenagrinėja šios 500 metų istorijos”, – sakė jis.
„Per pastaruosius 100 metų parašyta tik viena knyga, skirta šiai problemai aptarti. Viena knyga! (Per pastaruosius) 50 metų buvo parašyta beveik šimtas baltųjų teologų knygų apie tai, kaip būti maloniems gyvūnams, bet tik viena knyga, kurioje išdrįstama spręsti šį klausimą.”
R. Beckfordas teigė, kad nors Bažnyčios vadovybei „trūksta moralinės drąsos” spręsti šią problemą, teisingumas „turi būti įvykdytas, nes to reikalauja mūsų tikėjimas”.
Baigdamas jis sakė, kad būtų „tvirtas liudijimas”, jei Bažnyčia pripažintų savo „pirmapradę nuodėmę”, kad nepripažino prekybos vergais aukų žmogiškumo.
Diskusija buvo surengta kaip Juodosios istorijos mėnesio Jungtinėje Karalystėje dalis.
Bekfordas dalyvavo diskusijoje kartu su kunigu Ronald A Nathan (Ronaldu Natanu), Nacionalinio bažnyčios vadovų forumo iniciatyvinės grupės nariu ir buvusiu Afrikos Karibų regiono evangelikų aljanso direktoriumi.
R. A. Natanas teigė, kad diskusija dėl žalos atlyginimo turi vykti Bažnyčioje vietos, nacionaliniu ir pasauliniu lygmenimis, ir kad Jungtinės Karalystės juodaodžių ir tamsiaodžių bažnyčios turi bendradarbiauti su visų tikėjimų žmonėmis ir be jų, kad padidintų informuotumą šiuo klausimu.
„Negalime apie tai kalbėti pas save. Turime daryti spaudimą”, – sakė jis.
„Turime susirasti sąjungininkų. Mes tikrai žinome, kaip susirasti sąjungininkų, kai reikia ginti aukas. Mes žinome, kaip rasti sąjungininkų, kai reikia surengti didelį renginį Karališkojoje Alberto salėje. Taigi nematau priežasčių, kodėl negalėtume susirasti sąjungininkų, siekdami teisingumo dėl žalos atlyginimo.”
Baigdamas jis sakė, kad Bažnyčioje reikėtų plačiai aptarti žalos atlyginimo temą.
„Ji turi patekti į sekmadieninę mokyklą. Ji turi patekti į Biblijos studijas. Ji turi skambėti iš sakyklos. Apie tai turi būti kalbama maldos susirinkimuose, jaunimo susitikimuose – visur”, – sakė jis.
