Lietuvos Katalikų Bažnyčia bendradarbiaus su valstybinėmis institucijomis siekiant šviesti visuomenę civilinės saugos klausimais, ieškos galimybių religinės paskirties pastatuose įrengti priedangas.
Tai numato trečiadienį Vidaus reikalų ministerijoje patvirtinta bendradarbiavimo sutartis, ją pasirašė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius ir Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, arkivyskupas Gintaras Grušas.
„Labai džiaugiuosi, kad šiandieną mes pasirašėme sutartį su Lietuvos vyskupų konferencija ir prie mūsų jungiasi viena didžiausių bendruomenių Lietuvoje tai yra katalikų bendruomenė. Tai yra svarbu, kad turėti didesnę sklaidą, dirbti su skirtingomis bendruomenėmis“, – po pasirašymo sakė A. Bilotaitė.
Ministrė taip pat pažymėjo, jog su Katalikų Bažnyčia buvo bendradarbiaujama dar iki sutarties pasirašymo, tačiau pabrėžė matanti potencialą plėsti priedangų tinklą, įrengiant sirenas.
Susitarime taip pat numatoma suteikti gyventojams daugiau informacijos apie pasirengimą galimoms grėsmėms, stiprinti savisaugos kultūrą.
Kaip skelbia ministerija, PAGD pareigūnai didžiųjų katalikų atlaidų metu jau ne kartą specialiai įrengtose palapinėse dalijosi praktine informacija, kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų metu, kaip susidėti išvykimo krepšį, pasirengti šeimos planą ir apsaugoti save ir artimuosius. Gausiai lankomų Bažnyčios renginių metu ši veikla bus tęsiama ir toliau.
„Taip pat bendradarbiaujant planuojama ieškoti galimybių tinkamuose religinės paskirties pastatuose įrengti priedangas, kuriose gyventojams oro pavojaus atveju būtų sudarytos sąlygos išvengti gyvybei ar sveikatai gresiančių pavojų“, – nurodoma pranešime.
Priedangos – dešimtyje bažnyčių, diegs sirenas
S. Greičius pažymėjo, kad šiuo metu jau yra dešimt bažnyčių, kurios yra paženklintos kaip priedangos, daugiausia jų – penkios – Klaipėdos rajone, tačiau PAGD direktorius pastebėjo, jog sunku pasakyti, kaip intensyviai bažnyčių ženklinimas priedangos ženklu vyks toliau.
S. Greičius pažymėjo, kad šiuo metu jau yra dešimt bažnyčių, kurios yra paženklintos kaip priedangos, daugiausia jų – penkios – Klaipėdos rajone.
Tuo metu PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda sakė, kad sirenų ant šalies bažnyčių varpinių nėra, tačiau bus pradėtas jų diegimas.
G. Grušas pažymėjo, jog civilinės saugos klausimai bus pristatomi per atlaidus, renginius, internetinius tinklus.
„Per Mišias nėra pagrindinė vieta, kur mes skleisime tą žinią. Mes turime savo komunikacijos kanalus. Jau minėjo apie Žolinių atlaidus, kur susirenka daug žmonių. Mes tiek su PAGD, tiek su policija turim įvairius renginius ir per juos yra informuojama“, – sakė pirmininkas.
Vietos ordinarui sutikus, Bažnyčiai priklausantys pastatai ir infrastruktūra galėtų būtų pasitelkiami ir perspėjimo sirenų įrengimui bei jų tinklo Lietuvoje plėtrai.
Šiuo metu Lietuvoje perspėjimo sirenų tinklą sudaro 927 sirenos. Savivaldybėse jau pradėta įrenginėti dalis iš 197 naujų sirenų, kurias PAGD įsigijo įgyvendindamas Norvegijos finansinio mechanizmo projektą.
Naujausiais duomenimis, savivaldybės yra parinkusios 2,5 tūkst. priedangų, kuriose tilptų virš 800 tūkst. gyventojų (28 proc.). VRM yra iškėlusi tikslą, kad miestų savivaldybėse 60 proc. gyventojų būtų užtikrinta vieta priedangoje, rajonų savivaldybėse – 40 procentų.
