Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu baigta tvarkyti Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia Radviliškio rajone.
Kaip BNS informavo Kultūros infrastruktūros centras, iš viso projektavimo ir tvarkybos darbams išleista apie 750 tūkst. eurų. Darbai finansuoti Paveldotvarkos programos lėšomis, taip pat prisidėjo Radviliškio rajono savivaldybė ir Šeduvos Šv. Kryžiaus atradimo parapija.
Darbai Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje vyko pastaruosius kelerius metus. 2015–2016 metais atlikti archeologijos, architektūros, konstrukcijų, polichromijos ir kiti tyrimai padėjo įvertinti pastato būklę ir identifikuoti problemas, jais remiantis buvo parengti stogo ir fasadų tvarkybos darbų projektai, metų pradžioje paskelbė tarnyba.
Nors bažnyčia buvo prižiūrima, atlikus tyrimus buvo nustatyta nemažai problemų: bokšto viršūnių medinei apdailai pakenkė drėgmė ir puvinys, buvo smarkiai pažeistas išorinis fasado tinkas ir mūras, šoniniame fasade virš lango atsivėręs plyšys, lietvamzdžių vietose sienos apaugusios dumbliais ir samanomis, vietomis nukritęs tinkas, suskilinėję pagrindiniai laiptai.
Parengus projektus pradėti tvarkybos darbai. 2017 metais atlikti pagrindinio stogo konstrukcijų, stogo dangos, vidaus pastoginės sienų mūro restauravimo, remonto darbai, įrengta žaibosauga, vėlesniais metais tvarkyti fasadai.
2022 metais sutvarkyti bažnyčios bokštai: nuvalyti jų fasadai, suremontuotas pažeistas tinkas, sutvarkyti langai, restauruoti metaliniai kryžiai, nudažytas bokštų fasadas ir bažnyčios cokolis.
Pirmoji medinė bažnyčia Šeduvoje buvo pastatyta 1512 metais. Jai išlaikyti karalius Žygimantas savo aktu skyrė tris žemės sklypus, tačiau netrukus maldos namus nusiaubė gaisras.
1542 metais sudegusios bažnyčios vietoje jau iškilo kita, o jai išlaikyti papildomai dar buvo skirti du kaimai, dvi karčiamos ir krautuvė Šeduvoje.
Plintant Lietuvoje protestantizmo idėjoms, katalikų maldos namai buvo apleisti. Taip nutiko ir Šeduvos bažnyčiai, bet XVII amžiuje jos vietoje pastatyta jau trečioji, mūrinė bažnyčia, kuri perstatyta išsilaikė iki šių dienų.
Bažnyčios tvarkybos darbai buvo atliekami pagal Lietuvos ir Šventojo Sosto sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje.
