Kretingos rajono Laukžemės šv. Andriejaus bažnyčia turėjo savąją ypatingąją Madoną, kuri, kaip paaiškėjo, buvusi kone vienmetė su Vytautu Didžiuoju – jai apie 600 metų. Ilgus dešimtmečius bažnyčios prieangyje kabėjusi medinė Marijos su Kūdikiu skulptūra niekam nekrito į akis tol, kol menotyrininkai atsitiktinai aptiko, kad ji – itin sena. Ją išdrožęs nežinomas autorius, manoma, gyveno XV amžiuje, kai buvo krikštijami žemaičiai. Atkuriant šią nacionalinę vertybę, restauratoriai triūsia jau dešimtmetį, šį rudenį darbus ketinama užbaigti.
Atidengė 9 ir daugiau senų dažų sluoksnių
Menotyrininkų manymu, ši gotikinė Laukžemės Dievo Motinos skulptūra yra pati seniausia lietuviška Madona, sukurta XV a. pradžioje. Apie tai, kad rožiniu ir mėlynu apdaru vilkinti, maždaug 60 cm aukščio Madona yra itin vertinga, sužinota, kai per vieną ekspediciją ją aptiko garsi Lietuvos menotyrininkė profesorė Marija Matušakaitė.
Gerai įsižiūrėjusi ji pastebėjo, kad Madonos nugara – išskobta, jos batelis – su smaila nosele, o apdaras – gobtuvas ir drabužio klostės – būdingos XV a. gotikos skulptūroms. Svarbiausia, kad menotyrininkė nustatė, jog tai – originalas, o ne kopija. „Sakė, kad ši skulptūra yra itin reikšmingas paveldo objektas ne vien Lietuvoje, bet ir visoje Rytų Europoje“, – 2013-aisiais, kai buvo aptikta sensacingoji Madona, nuostabos neslėpė Laukžemės klebonu tarnavęs Vidmantas Gricius, dabartinis Veiviržėnų parapijos klebonas.
Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininkė Meda Skersienė patikino, kad, bendraujant su Lietuvos nacionalinio muziejaus restauratoriais, šie patikinę, kad skulptūra pareikalavo itin kruopštaus atkuriamojo darbo: su pincetais po mikroskopu teko nuimti net 9, o kai kur ir daugiau uždažytų sluoksnių, kol pasiekė pirminį variantą – net aptiko jos sukūrimo pradžioje parausvintus Madonos žandus. Restauravimo darbai buvo patikėti Ievai Stanionienei. Jai teko atkurti ir sutrūnijusias detales.
Per ilgą laiką medinė skulptūra buvo stipriai nusidėvėjusi: nors vietiniai meistrai stengėsi ją išsaugoti, tepdami dažų, kokių tik anuomet turėjo, sluoksnius, tuo ją nutolindami nuo originalo, bet tuo pačiu ją apsaugodami nuo sunykimo. Dėl trapumo restauratorei I. Stanionienei dirbti teko tik tam tikru metų laiku, vengiant temperatūros pokyčių.
Pati Marija saugojo skulptūrą
„Šiemet iki rudens restauratoriai skulptūrą jau turėtų visiškai užbaigti tvarkyti. Manoma, kad Madoną pirmiausiai eksponuos Nacionaliniame muziejuje – šio muziejaus specialistai sakė, kad tai – išskirtinė vertybė, kurios neturėjo nė viena Baltijos šalių bažnyčia. Po to sieksime, kad Madona sugrįžtų į mūsų rajoną – tikslingiausia būtų saugoti Kretingos muziejuje, kur jai laikyti reikėtų užsakyti specialų inkubatorių“, – kalbėjo M. Skersienė.
Iki tol dar reikėtų išsiaiškinti, kas yra šios skulptūros valdytojas – Laukžemės parapija ar Telšių vyskupija, nes po parodos, skirtos Žemaičių krikšto 400 metų jubiliejui, vyskupija ėmėsi iniciatyvos ją restauruoti: parengė dokumentus Kultūros paveldo departamentui, skulptūra atkurta už valstybės lėšas.
V. Gricius įsitikinęs, kad pati Dievo Motina jau anksčiau apsaugojusi šią skulptūrą ne tik nuo gaisrų, bet ir nuo vagių, nes niekas nežinojęs tikrosios jos vertės. Kai 1997 m. jis atvyko dirbti į Laukžemę, Madoną jau rado stovinčią šios kuklios kaimo bažnyčios prieangyje: ši buvusi apkaišyta plastmasinėmis gėlėmis, prikabinta rožančių, taip, beje, atrodė ir kitos bažnyčioje esančios skulptūros – tokia tada buvusi mada. „Kitos skulptūros irgi atrodė senos, bet niekad nebūčiau pagalvojęs, kad Madonai gali būti 600 metų“, – sakė V. Gricius.
Tačiau faktas, kad ant stalo po Madonos skulptūra žmonės degdavę žvakes, leidžia manyti, jog senieji parapijiečiai skulptūrai suteikdavę stebuklingų galių ir dėkodavę už suteiktas malones.
Plateliuose – Madonos bendraamžė Pieta
Šiandieną jau sunku atsekti, iš kur ir kokiais keliais Madona atkeliavusi į šį atokų Žemaitijos kampelį – Laukžemę, kurią ir krikštas tepasiekęs vėliausiai iš visų Europos kraštų. Galbūt čia ir sukurta kokio nagingo vietinio meistro, besidominčio Europos meno kryptimis? Kur ji stovėjusi anksčiau, kol pateko į Laukžemės bažnyčią, nes pirmoji šio kaimo bažnyčia buvo pastatyta prieš 380 metų, o dabartinė perstatyta prieš 170 metų? Galbūt kažkas kažkam padovanojo Madoną iš kitos vietovės, o vėliau per kartų kartas kažkas ją išsaugojo, kol ši atkako į Laukžemę?
Istorijos detektyvų vertų klausimų – begalės, į kuriuos šiandieną atsakyti, ko gero, nebeįmanoma. Laukžemės Madona menotyrininkams buvo didelis atradimas, tačiau jie tikino, kad Žemaitija dar tebėra specialistų ligi galo neištyrinėtas kraštas.
Žinoma ir tai, kad po Laukžemės Madonos atradimo Platelių medinėje bažnyčioje menotyrininkai aptiko ir XV a. Pietą – Dievo Motiną su nukryžiuotuoju ant kelių. Ji buvo įmontuota į didelį, daugiau kaip 2,5 m aukščio, procesijų altorių, kurį per šventes parapijiečiai nešdavo aplinkui bažnyčią. Šioji yra taip pat vienintelė Lietuvoje žinoma gotikinė pieta.
