Rugsėjo 15-ąją Šiluvoje jau buvo dėkojama Dievui už besibaigiančių atlaidų malones. Giedojimo estafetę, kurią kasdien atlaiduose perimdavo vis kiti chorai, ansambliai iš visos Lietuvos, Mergelės Marijos Sopulingosios iškilmėje tęsė Kauno sakralinės muzikos mokyklos mokytojų ansamblis „Cantores Urbis“, sugiedojęs sekvenciją „Stovi Motina skausminga“.
Padėkos dieną arkivyskupas Kęstutis Kėvalas ypatingą padėką išsakė Eucharistijai vadovavusiam ir homiliją pasakiusiam kardinolui Sigitui Tamkevičiui SJ už drąsų sprendimą, priimtą rengiantis Šiluvos jubiliejui prieš 15 metų, kai Šiluva iš pagrindų tapo atnaujinta – piligrimų maldai tada įrengta erdvi aikštė tarp Bazilikos ir Apsireiškimo koplyčios, pastatyti piligrimus pasirengę priimti Šiluvos piligrimų centras bei Jono Pauliaus II, lankiusio Šiluvą 1993 metais, vardu pavadinti namai.
Rugsėjo 15-ąją jau dėkota už atlaiduose tarnavusius žmones, kurių tarnystė padėjo atskleisti Šiluvos šventovės grožį, parodyti atlaidų prasmę šiandienos žmogui, padrąsinti ganytojišku žodžiu ar choro giesme, padėti susitaikymui su Dievu, palaikyti atlaidų tvarką ir rimtį, visokeriopai pasitarnauti, kad apsilankymas kiekvienam būtų džiaugsminga patirtis, galbūt paskatintų čia atvykti dažniau, išvysti Šiluvą visais metų laikais (šventovė atvira kasdien, o ypatingos dienos, be didžiųjų atlaidų, yra mėnesių tryliktomis dienomis švenčiama Marijos diena, paskutiniais mėnesių penktadieniais Vilties (Ligonių) diena).
Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas nuoširdžiu žodžiu padėkojo pagrindiniams atlaidų koordinatoriams – Kauno arkivyskupijos kurijos Sielovados skyriaus vadovei Vaidai Spangelevičiūtei-Kneižienei, Jono Pauliaus II piligrimų centro vadovui Mantui Kuraičiui, Šiluvos piligrimų centro vadovei Silvijai Čižaitei-Rudokienei ir Jono Pauliaus II namų administratorei seseriai Marijai Gudei SJE, pagrindiniams liturgijos ceremonijarijams – kunigams Artūrui Kazlauskui ir Mariui Boreišai, katechezių vedėjams – kunigui Arnoldui Valkauskui ir diakonui Benui Ulevičiui. Ypatinga arkivyskupo padėka buvo skirta jauniesiems savanoriams, atlaiduose tarnavusiems seminaristams, visai vietinei Šiluvos bendruomenei, „Marijos radijui“.
„Turime nešti atlaiduose patirtą šeimos džiaugsmą į visą Lietuvą, kad pildytųsi Marijos svajonė – Šiluvoje išsakytas paraginimas garbinti jos Sūnų Jėzų“, – sakė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas užbaigdamas Padėkos iškilmes.
Rugsėjo 15-ąją Šiluvoje homiliją pasakęs kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ atkreipė dėmesį į santūrias Evangelijos pagal Joną eilutes apie Jėzų ir Mariją po Sūnaus kryžiumi. Motinos skausmą, kurio neaprašo evangelistas, kardinolo žodžiais, geriausiai atspindėtų tas skausmas, kurį išgyveno partizanų motinos, kai jos matė savo sūnus, išniekintus ir suguldytus miestelių aikštėse.
Kardinolas atkreipė dėmesį, jog Jėzus nuo kryžiaus pavedė Mariją mokiniui Jonui – „Štai tavo motina!“ – ir taip mus atidavė jos globai. „Marija tapo mūsų visų Motina. Ji tobulai vykdė šią misiją per visą Bažnyčios istoriją“, – sakė kardinolas, paminėdamas, kad ji šią misiją atliko ir apsireikšdama Šiluvoje. Po Jėzaus kryžiumi verkė Marijos širdis. Verkiančią, čia apsireiškusią Mariją žinome iš Šiluvos istorijos. Kardinolas pakvietė tęsti dvasinę draugystę su Marija, o homiliją užbaigė šv. Bernardo homilijos paraginimu: žvelk į Žvaigždę, šaukis Marijos…
