Austrijos vyskupų konferencija paskelbė deklaraciją, kurioje reziumavo kovo mėnesio plenarinės sesijos temas: apie žmogaus gyvybę, ES parlamento rinkimus, Ukrainos ir Balkanų kraštų narystę ES, karą Ukrainoje ir Gazoje, naujas technologijas, Sinodinį kelią.
Artėjant Europos Parlamento rinkimams austrų ganytojai itin pabrėžia Europos Sąjungos tikslą pagal jos kūrėjų, krikščionių, sumanymą, kuris kartais išleidžiamas iš akių: po dviejų pasaulinių karų siaubo padėti naujus pamatus Europai, kuri leistų jos tautoms susitaikyti ir užtikrintų ilgalaikę taiką. Taikos išsaugojimas yra svarbiausias ES tikslas ir Rusijos agresija Ukrainoje vėl jį išryškina. Kaip savo 1950 metų deklaracijoje toliaregiškai pažymėjo R. Šumanas, nauja Europa negims „vienu ypu“, bet per vienybės ir solidarumo veiksmus. Tai visų pirma ekonominė integracija, kuri plėtėsi į politikos, kultūros ir socialines sritis.
Taip pat siekta „įvairovių vienybės“, kuri išsaugo nacionalinį ir regioninį tapatumą. Šiandien vis stipresnis pavojus, kad bus pamirštas gilus tikėjimas, iš esmės krikščioniškas ir biblinis pagrindas, besąlygiška pagarba kiekvieno žmogaus orumui – tie principai ir vertybės, kurie sudaro ES pagrindus. Šių pagrindų praradimas galiausiai sukels pavojų pačiam žmogui.
Todėl Bažnyčiai ir visiems krikščionims tenka ypatinga užduotis išlaikyti Europos krikščioniškąsias vertybes ir jas ginti. Krikščionims taip pat privalu prisidėti prie problemų ir iššūkių, su kuriais susiduria pasaulis ir Europa, sprendimų. Visų pirma austrų vyskupai mini pagarbą žmogaus gyvybei.
Bioetikos klausimai priklauso ES valstybių narių kompetencijai, bet su apgailestavimu ir susirūpinimu tenka matyti daug raginimų Europarlamente ir iš kai kurių vyriausybių pusės abortą įtraukti kaip teisę į Pagrindinių teisių chartiją. Bet pagrindinė teisė gali būti tik į gyvybę, o ne silpniausių žudymą.
Bažnyčiai ir visiems krikščionims tenka ypatinga užduotis išlaikyti Europos krikščioniškąsias vertybes ir jas ginti.
Kitas klausimas – migracija. Sveikintina, kad yra pažangos derybose dėl bendros migracijos politikos, bet yra atskirų punktų, kuriems Bažnyčia negali pritarti dėl pagarbos žmogaus orumui trūkumo. Trečia, besąlygiško solidarumo reikalauja prie Europos Sąjungos durų vykstanti karo drama Ukrainoje.
Austrų vyskupai pabrėžė, kad jie už tai, kad greitai ir rimtai būtų pradėtos derybos dėl Ukrainos integracijos į ES, gerbiant priėmimo kriterijus, bet taip pat padedant juos įgyvendinti. Taip pat reikia suteikti rimtas perspektyvas Balkanų kraštams.
Austrija dėl savo istorinių ir kultūrinių ryšių su šiais kraštais gali atlikti ypatingą vaidmenį. Klimato ir aplinkos krizės: dėl atsakomybės prieš savo Kūrėją, būsimas kartas ir tuos, kurie jau kenčia nuo klimato kaitos, reikia daryti viską, kad kuo labiau sumažintume grėsmingas jos pasekmes. Kita vertus, siūlomi sprendimo būdai gali didinti poliarizaciją ir susipriešinimą. Reikia atrasti politinius kelius, kurie užtikrintų būtinus pokyčius ir tuo pat metu žmonių socialinę, kultūrinę ir profesinę ateitį. Dirbtinis intelektas ir skaitmeninė erdvė. Greta nepaprastų galimybių šios technologijos kelia ir didelių pavojų žmonių privačiam gyvenimui, taip pat ir dėl to, kad gali būti manipuliuojama jų laisve, kuri yra vienas iš demokratijos pagrindų.
Reikia atrasti politinius kelius, kurie užtikrintų būtinus pokyčius ir tuo pat metu žmonių socialinę, kultūrinę ir profesinę ateitį.
Kalbėdami apie karo būvį Gazos Ruože, austrų ganytojai paragino rimtai siekti, kaip siūlo ir Šventasis Sostas, dviejų valstybių sprendimo, kuris atsilieptų į abiejų pusių poreikius. Austrijos Caritas organizacija, primena jie, jau trisdešimt metų dirba ir Ukrainoje.
Prasidėjus karui, pagalba buvo teikiama ypač pagyvenusiems žmonėms ir vaikams, ji pasiekė apie 100 000 žmonių. Didelės rinkliavos ir sumos skirtos tūkstančių kitų žmonių poreikiams. Tačiau Ukrainoje kenčia milijonai, o šios kančios priežastis, reikia pakartoti dar kartą, yra Rusijos agresijos karas prieš laisvą ir suverenią Ukrainą. Vyskupai išreiškė pritarimą pasiūlymui, kad Austrijos valstybės fondas, skirtas reagavimui į nelaimės ir krizės situacijas užsienyje, augtų ir 2030 metais pasiektų 200 milijonų eurų sumą.
Toliau tęsiami sinodinio kelio darbai, ypač kalbama apie pasauliečių tikinčiųjų dalyvavimą ir įsitraukimą į bažnytines tarnystes ir praktiką, moterų padėtį ir lyčių lygybę Bažnyčioje. Pagrindinis visų temų klausimas: „Kaip galime būti sinodinė Bažnyčia, vykdanti misiją?“ Diskusijos bus susumuotos ir gegužės mėnesį išsiųstos į Vyskupų sinodo sekretoriatą Romoje. Sinodinis metodas, apsaugantis ir nuo dogmatizmo ir nuo sulyginimo, integruojantis skirtingas perspektyvas, yra tikrai teigiama patirtis Bažnyčiai.
