Austrija taps pirmąja Europos šalimi, kurioje skiepai nuo COVID-19 taps privalomi, ir nuo pirmadienio bent 10 dienų visoje šalyje bus paskelbtas trečiasis visuotinis karantinas, pranešė kancleris Alexander Schallenberg (Aleksanderis Šallenbergas).
Šalies Vyriausybė teigia, kad rengia teisinį pagrindą visuotiniam įpareigojimui skiepytis nuo 2022 metų vasario 1 d., numatant išimtis tiems, kurie negali skiepytis dėl medicininių priežasčių. Amžius, nuo kurio bus reikalaujama skiepytis, dar nenumatytas.
Atsisakiusiems skiepytis greičiausiai bus skiriamos administracinės baudos, kurios gali būti pakeistos į laisvės atėmimo bausmę, jei baudos nepavyks išieškoti.
„Ilgą laiką šioje šalyje buvo sutariama, kad nenorime įpareigojimo skiepytis”, – sakė A. Šallenbergas. „Nepaisant mėnesius trukusio įtikinėjimo, mums nepavyko įtikinti pakankamai žmonių pasiskiepyti”.
Sugriežtinus vakcinų kontrolę ir testavimo reikalavimus, padėtis ėmė keistis, tačiau tai „neįtikino pakankamai”, sakė A. Šallenbergas, kuris praėjusį mėnesį kanclerio pareigas perėmė iš savo partijos sąjungininko Sebastiano Kurzo. „Nenorime penktosios bangos, nenorime šeštosios ar septintosios bangos”.
„The Guardian” teigiama, kad Austrija išgyvena iki šiol stipriausią pandemijos bangą – penktadienį valdžios institucijos pranešė, kad per septynias dienas 100 000 gyventojų teko 990 atvejų. Penktadienį užregistruoti dar 15 809 nauji užsikrėtimo atvejai.
Šalyje yra mažiausios vakcinacijos apimtys Vakarų Europoje – visiškai paskiepyti yra 66 proc. gyventojų. Per pastarąsias dvi savaites konservatyvi žaliųjų koalicinė vyriausybė bandė užkirsti kelią sveikatos sistemos griūčiai, įpareigodama piliečius restoranuose ir baruose privalomai parodyti skiepijimą arba pasveikimą nuo koronaviruso patvirtinantį dokumentą, o vėliau paskelbė „neskiepytųjų karantiną”.
Tikimasi, kad nacionalinis užsidarymas truks iki gruodžio 12 d., tačiau po 10 dienų jis gali būti persvarstytas, jei situacija pagerės. Darželiai ir mokyklos dirbs, tačiau klasėse bus privaloma dėvėti kaukes, o mokiniai galės rinktis mokytis nuotoliniu būdu nereikalaujant gydytojo pažymos.
Nuo gruodžio 12 d. skiepytiems žmonėms nebegalioja uždarymo taisyklės, tačiau jos lieka galioti tiems, kurie atsisakė pasiskiepyti.
Antrą kartą pasiskiepiję asmenys ateityje bus laikomi visiškai imunizuotais ne devynis, o septynis mėnesius, o po keturių mėnesių galės gauti papildomą skiepą.
Buvęs kancleris S. Kurzas, kuris spalio viduryje atsistatydino dėl korupcijos tyrimo, liepą patikino visuomenę, kad „visiems, kurie yra paskiepyti, pandemija jau baigėsi”.
„Niekas nenori būti uždarytas, tai grubi priemonė”, – penktadienį sakė Austrijos sveikatos apsaugos ministras Wolfgang Mückstein (Volfgangas Miukšteinas). „Tačiau tai veiksmingiausia priemonė, kurią turime”.
Ypač daug kritikos iš opozicijos parlamente sulaukė planuojamas visuotinis skiepų mandatas. „Nuo šios dienos Austrijoje yra diktatūra”, – sakė kraštutinių dešiniųjų Laisvės partijos atstovas Herbert Kickl (Herbertas Kicklas), kuris pasisakė už moksliškai neįrodytą alternatyvų gydymą nuo koronavirusinės infekcijos, pavyzdžiui, vaistą nuo parazitų ivermektiną.
Nors tokios šalys kaip Italija ir Prancūzija nustatė privalomą sveikatos priežiūros darbuotojų skiepijimą nuo COVID-19, Austrija bus pirmoji šalis Europoje, kuri tokį reikalavimą taikys visai visuomenei. Už žemyno ribų Indonezija, Mikronezija ir Turkmėnistanas yra įpareigoję skiepytis suaugusiuosius.
Skirtingai nei kitos šalys, pavyzdžiui, Vokietija, Austrija turi centralizuotą nacionalinę skiepų duomenų bazę, kurią vyriausybė galėtų patikrinti pagal šalyje registruotų asmenų duomenis ir nustatyti, kas dar nepaskiepytas.
Privalomas skiepijimas nėra precedento neturintis atvejis Austrijoje. Pokario vyriausybė 1948 m. įstatymu nustatė privalomą skiepijimą nuo raupų. 1980 m. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė raupus pirmąja liga, kurią pavyko įveikti skiepijant.
