Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė, apžvelgdama besibaigiančios Seimo sesijos darbus, teigia, kad pagrindinis frakcijos uždavinys yra šeimos puoselėjimas, nes tai – pamatas, kuris stiprina valstybę. Valstybė be darnios šeimos neturi ateities.
„Mes matome susvetimėjimą, kurį jaučiame visi. Ir, deja, kuo toliau dirba ši valdžia, tuo susvetimėjimas vis labiau ryškėja. Mes tai vertiname kaip bėdą, grėsmę, o ši valdžia tai mato kaip savo pranašumą prieš paprastus žmones. Todėl visas jėgas, išmonę ir galimybes skiriame projektams, kurie stiprina gyventojus ir prisideda prie jų gerovės“, – sako A. Norkienė.
Seimo kadencijai persiritus į antrą pusę, įstatymų leidėjų darbas tampa nepaprastai svarbus. Lieka vis mažiau laiko esminėms reformoms, kurios gali paskatinti spartesnę šalies ūkio raidą, sustiprinti valstybės institucijas, užtikrinti socialinį teisingumą.
Metiniame pranešime Seime Prezidentas aiškiai nubrėžė gaires, ko laukia Lietuva ir jos žmonės. Jūsų frakcijos požiūris su Prezidento mintimis sutampa. Kiek, Jūsų nuomone, Seimui pavyko įsiklausyti, išgirsti ir atliepti šias bendras viltis?
Vadinamosios mokesčių reformos įstatymų projektų paketas Seimui atneštas birželio 27-ąją, priešpaskutinę sesijos dieną. Tai Jums ir yra atsakymas, ar Seimas išgirdo Prezidentą ir mus, ir ar iš viso šio Seimo valdantiesiems yra svarbu girdėti rinkėjus, Lietuvos žmones, galų gale mus – kolegas, oponentus Seime.
Šiaip taip pavyko priimti Valstybės tarnybos reformos įstatymų paketą, tačiau jau lenda spragos jo taikyme praktikoje. Jau dabar aišku, kad pagrindiniai reformos akcentai sudėlioti tik į vadovų atlyginimus ir privilegijas, o eiliniams valstybės tarnautojams gerų pokyčių nenumatoma. Taip pat mechaniškai norima sumažinti valstybės tarnautojų skaičių, suteikiant daug galių jų tiesioginiams vadovams.
Dėl absoliučios vidaus reikalų ministrės nekompetencijos ir destrukcinės veiklos šiandien Lietuvoje grįžta laukiniai devyniasdešimtieji, kai visuomenė iš tiesų nesijaučia saugi. Nesaugi gatvėse, mokyklose, nesaugi popamokinio ugdymo veiklose, kur mūsų vaikų tyko „bartoševičiai“ ar kiti „mentoriai“, kurie, pasirodo, laisvai gali lankytis mokyklose, vežtis vaikus į užsienio „stovyklas“ ir juos tvirkinti.
Lietuvoje grįžta laukiniai devyniasdešimtieji, kai visuomenė iš tiesų nesijaučia saugi
Ir tai ne tik dėl karo Ukrainoje, ne tik dėl grėsmių iš Baltarusijos ir Kaliningrado, ne tik dėl ekonominio neužtikrintumo dėl savo rytdienos.
Kokius klausimus kėlėte šios sesijos metu?
Pasiūlėme įteisinti tik savanorišką sprendimą kaupti pensijų fonde ir galimybę gauti sukauptą išmoką. Sunkiau gyvenantiems pensininkams siūlėme įteisinti 13-ąją pensiją, o trečių ir ketvirtų klasių moksleiviams – nemokamą maitinimą.
Tęsiame ir norime stiprinti pirmojo būsto lengvatinių paskolų programą jaunoms šeimoms. Šią programą sėkmingai inicijavome ir vykdėme praėjusioje kadencijoje. Taip pat siūlome suteikti galimybę visiems elektros energijos vartotojams grįžti pas visuomeninį tiekėją, nepaisant kuriame etape yra pasirašyta elektros energijos tiekimo sutartis.
Siūlome pagalbą turintiems priklausomybių žmonėms bei sprendimus, kurie gali padėti spręsti vaistų trūkumą. Aptarėme Farmacijos įstatymo pataisų keliamas grėsmes. Džiaugiamės, kad vaistininkai mato prasmę ir perspektyvą mūsų teiktoms, bet palaikymo Seime nesulaukusioms Farmacijos įstatymo pataisoms, kurios leistų Lietuvoje vystyti vaistininkystę, plėsti farmacinės rūpybos paslaugas, o svarbiausia, pasitarnautų pacientų labui ir jų saugumui.
Steigiame valstybinį Lytinių nusikaltėlių registrą Lietuvoje, nes būtina imtis visų priemonių, kurios apsaugotų šalies vaikus nuo visų smurto ir prievartos formų.
Giname valstybinę kalbą, kaip giname ir tradicinę šeimą. Netoleruojame rašybos chaoso, kuris griauna visą lietuvių kalbos sistemą. Todėl nepritariame svetimų raidžių rašymui asmens dokumentuose.
Siūlome keisti bendrojo ugdymo vertinimo sistemą, kurioje dėmesys tektų ne tik baigiamiesiems egzaminams, o ir mokymosi vidurkiams, baigiamajam darbui bei neformaliajam ugdymui. Tai keistų ne tik požiūrį į mokymąsi, bet ir sudarytų galimybes aukštosioms mokykloms bei būsimiems darbdaviams individualiai dirbti su būsimais studentais ir specialistais, o mokiniams – visus metus nuosekliai siekti žinių ir jas gilinti net ir dvyliktoje klasėje, kuri šiuo metu yra skiriama žinių kartojimui ir pasiruošimui egzaminams.
Reikalaujame neatimti iš savivaldybių teisės, atsižvelgiant į regiono ar vietos socialinį, ekonominį, geografinį ir kultūrinį specifiškumą, savarankiškai reguliuoti savo mokyklų tinklą.
Rengiame diskusijas ir aiškinamės, kaip galime spręsti gyventojų skaičiaus mažėjimą šalyje klausimus, nes ši valdžia galvoja tik apie imigrantus, neskatina gimstamumo ir tiesiog savo kontroversiškais sprendimais naikina šeimos sampratą.
Taip pat turime ir dar neatsakytų klausimų – frakcija kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Vytauto Landsbergio pripažinimo valstybės vadovu. Konstitucinis Teismas turi atsakyti, ar Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis gali būti prilyginamas valstybės vadovui de jure.
Problemų apstu, o valdantieji ir toliau aktyviai svarsto Civilinės sąjungos projektą. Bando pakeisti konstitucinę šeimos sampratą ir teigia, kad ji apima ir šeimas, sukurtas dviejų tos pačios lyties asmenų. Kokia Jūsų pozicija šiuo klausimu?
Šių pataisų priėmimas reikš rimtus pokyčius šeimos institutui, o tam nepritaria absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų, todėl mes nepalaikysime nė vieno iš valdančiųjų siūlomo projekto.
Praktika rodo, kad labai greitai po to, kai įteisinama civilinė partnerystė, seka jos ir santuokos skirtumų teisėje nagrinėjimas, prasideda įvairios viešųjų ryšių kampanijos žiniasklaidoje, bylinėjimaisi dėl diskriminacijos. Visa tai baigiasi vienodai – leidimais įvaikinti vaikus ir kita. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Estija prieš porą savaičių priėmė įstatymo projektą dėl santuokų lygybės ir nuostatas dėl registruotos partnerystės įstatymo įgyvendinimo. Jau kitąmet, 2024 metų sausio 1 d., santuoką galės sudaryti du suaugę žmonės, neatsižvelgiant į jų lytį.
Mes atstovaujame tradicinę šeimą palaikančiai visuomenės daliai, tačiau suprantame vienalytėms poroms kylančius teisinius klausimus, todėl dar praėjusioje Seimo kadencijoje siūlėme Civilinio kodekso pataisas, numatančias bendro gyvenimo sutartis, kurias galėtų sudaryti ir vienos lyties poros. Tokios Civilinio kodekso pataisos būtų išsprendusios pagrindines kartu gyvenantiems asmenims kylančias problemas. LVŽS parengtas jungtinės veiklos projektas rėmėsi jau taikoma teismų praktika, kuri niekaip nediskriminuoja tos pačios lyties porų. Be to, tokias bendro gyvenimo sutartis būtų galėjusios sudaryti ne tik poros, bet ir kartu gyvenantys broliai ar seserys, ar vienas kitu besirūpinantys senjorai ir t. t.
Rodos, šioje Seimo sesijoje jau galėjote skirti laiko ir vidinėms reformoms, įstatymų projektams, kurie – tegu ir pamažu – bent jau leistų sakyti, kad einame link Gerovės valstybės, o ne tik trypčiojame vietoje. Tai kas gi, Jūsų nuomone, vis tik buvo ta dedamoji, kad viso to ėjimo taip ir neįvyko?
Arogancija ir dar kartą arogancija. Čia yra šitos valdančiosios daugumos vizitinė kortelė. Tiesą sakant, politologai galėtų geriau atsakyti, ar yra buvę Lietuvos parlamentarizmo istorijoje laikmetis, kuomet buvo šitaip nužeminta politinės kultūros kartelė.
Arogancija ir dar kartą arogancija. Čia yra šitos valdančiosios daugumos vizitinė kortelė
Man neramu, kiek dar toji politinės kultūros, politinio dialogo, empatijos ir pasitikėjimo valstybe kartelė gali būti leidžiama žemyn? O juk kitąmet laukia net treji rinkimai. Ar tokia situacija nesmogs piliečių politiniam aktyvumui rinkimuose? O gal atvirkščiai – rinkėjai tiesiog nubaus visus politikus, net ir tuos, kurie šiuo metu esame šito Seimo valdančiųjų politikos įkaitais?
Artėja vasaros sezonas, kai Seimo nariai nesirenka į posėdžius parlamente ir dirba savo regionuose. Kaip prognozuojate, rami nusimato mūsų politikams vasara?
Po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje bus naujų namų darbų ir naujų iššūkių, susijusių su krašto apsaugos stiprinimu, finansavimu. Taip pat įtakos politiniam gyvenimui, be abejo, turės ir dabar Rusijoje vykstantys įvykiai, ypač kai girdime, kad neprognozuojamo elgesio privačių karinių struktūrų savininkai persikelia vis arčiau Lietuvos sienų.
Mūsų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija šį vasaros laikotarpį tarp sesijų išnaudos įprastai – įstatymo projektų ir iniciatyvų rengimui. Taip pat planuojame pradėti pasirengimą būsimiems rinkimams – pirmiausia Kupiškio rajono mero, vėliau – Prezidento, Europos Parlamento, Seimo. Be abejo, svarbiausias politinis uždavinys partijai – tinkamai jiems pasiruošti, sustiprinti savo politines komandas, paruošti gyventojų lūkesčius atliepiančią rinkimų programą.
Ruduo numatomas darbingas ir karštas. Tikėkimės, be čekiukų ar pedofilijos skandalų, kurie mus lydėjo pavasarinės sesijos metu.
