Ar gali būti, kad politikai, viešai ir garsiai ginantys žmogaus teises, demokratiją taiko tik siauram bendraminčių būreliui, o žmones bei organizacijas, kurių vertybės ar pasaulėžiūra skiriasi nuo jų diskriminuoja ir nesudaro lygių galimybių dalyvauti iš biudžeto finansuojamų projektų konkursuose?
Būtent su tokia situacija ir susidūrė Laisvos visuomenės institutas (toliau LVI) siekdamas gauti finansavimą savo veiklai.
Laisvos visuomenės institutas dalyvavo ministrės Monikos Navickienės vadovaujamos LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) organizuotame Nevyriausybinių organizacijų fondo 2023 m. nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektų atrankos konkurse, tačiau ekspertai paraiškos net nevertino, nes teigia, esą LVI veikla „nepagrįstai varžo kitų žmonių teises ir laisves, susijusias su kitos lytinės orientacijos asmenimis“, „nuosekliai ir tendencingai diskriminuoja Lietuvoje gyvenančius asmenis dėl jų lytinės orientacijos“, „neskatina demokratiško dialogo ir diskusijos lytinės orientacijos teisių klausimais“, todėl LVI pateiktas projektas, surinkęs 0 balų, esą yra nevertintinas ir nefinansuotinas. Ministerijos prižiūrima Nevyriausybinių organizacijų fondo taryba, atliekanti šio konkurso komisijos funkcijas, pritarė tokiam ekspertų vertinimui, SADM kanclerė 2023 m. birželio 22 d. potvarkiu Nr. A3-92 1.3, tokiam sprendimui taip pat pritarė.
Tokia „diskriminacinė“ LVI veikla neva atsispindi pasisakymuose dėl vadinamosios Stambulo konvencijos, Civilinės sąjungos ar Partnerystės įstatymo projektų. LVI nuolat ir jau daug metų dalyvauja valstybinių institucijų organizuojamuose konkursuose, bet iki šiol jokių kaltinimų „diskriminacija“ nebuvo sulaukusi ir sėkmingai gaudavo finansavimą savo veiklai. Padėtis iš esmės pasikeitė 2022 metais.
SADM finansuoja tik ministrės M. Navickienės pažiūras palaikančias organizacijas?
LVI paprašius pateikti išsamius SADM ekspertų vertinimus, jų išvados parodė dar daugiau – SADM galimai neremia ir neremtų ne tik LVI, bet ir kitų LR Konstitucijoje įtvirtintą požiūrį į šeimą atstovaujančių organizacijų. „Lytinės tapatybės ir lytinės orientacijos klausimai gali ir/ar turi turėti skirtingas požiūrio dimensijas, ir įstaigos veikla išsakoma pozicija nėra smerkiama, tačiau įstaiga turi ieškoti alternatyvių finansavimo fondų, kurie veikia įstaigos požiūrio dimensijoje. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje patvirtintuose „Nevyriausybinių organizacijų fondo 2023 metų nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektų atrankos konkurso organizavimo nuostatuose“ yra įtvirtinta pozicija, kad jokia įstaigų ir projektų veikla negali kurstyti diskriminacijos, varžyti kitų žmonių teisių ir laisvių“, rašoma ekspertų vertinime. Vadinasi, konservatyvios ir LR Konstitucija bei įstatymais besivadovaujančios organizacijos turi ieškoti fondų, „veikiančių įstaigos požiūrio dimensijoje“, o ministerija iš visų Lietuvos gyventojų mokesčių sudaryto biudžeto aktyviai finansuoja organizacijas, pasisakančias už Lietuvos Respublikos įstatymuose nenumatytas šeimos formas ir socialinę lytį?
Skaitant ekspertų pastabas matyti, kad pirmiausiai yra žiūrima paramos prašančios organizacijos ideologijos, o ne nuostatuose aprašytų kriterijų. Projekto nuostatuose rašoma: „Konkurso tikslas – stiprinti NVO sektorių, finansuojant […] projektus, kuriais siekiama: […] sudaryti palankias sąlygas NVO vykdyti efektyvią ir kokybišką advokacijos veiklą ir įsitraukti į viešosios politikos procesus.“ Būtent tai 10 metų nuosekliai ir daro LVI, kurios veikla apima Lietuvos bei užsienio šalių aktualijų ir teisėkūros procesų stebėjimą, mokslinių duomenų, tarptautinės aplinkos ir įvairių valstybių situacijos analizę, pilietinių, teisinių ir politinių iniciatyvų iniciavimą, pasiūlymų teisės aktų tobulinimui teikimą ir t. t. Šiose veiklose tiesiogiai ir netiesiogiai aktyviai dalyvauja daugybė mokslininkų, visuomenininkų, skirtingų sričių praktikų. LVI konferencijos, seminarai ir renginiai sulaukia ne tik gausaus įvairių visuomenės grupių, bet ir Lietuvos politikų dėmesio.
Tačiau SADM ekspertų išvadoje dėl LVI veiklos rašoma: „Ligšiolinė pareiškėjo veikla, kurią jis viešai pristato savo interneto svetainėje, gali būti vertinama kaip atitinkanti Konkurso Nuostatų 19.3 punkte išskirtas veiklas, kurios negali būti finansuojamos šio konkurso lėšomis: „bet kokiomis formomis, metodais ir būdais diskriminuoja ar kursto tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją…“. Nuoseklių, tęstinių, tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos apraiškų įvairių žmonių grupių atžvilgiu galima rasti paraiškovo viešai skelbiamose pozicijose įvairiausiais klausimais, nuo ikimokyklinio ugdymo iki Stambulo konvencijos ratifikavimo ar civilinės partnerystės teisinio reguliavimo.“ Toks tvirtinimas perša išvadą, kad SADM organizuojamais konkursais siekia „sudaryti palankias sąlygas NVO vykdyti efektyvią ir kokybišką advokacijos veiklą ir įsitraukti į viešosios politikos procesus“ tik toms organizacijoms, kurios pasisako už Lietuvos neratifikuotą Stambulo konvenciją ir kontroversiškai vertinamą Civilinės sąjungos įstatymo projektą.
LVI laikosi LR Konstitucijos ir šiuo metu galiojančių teisės aktų
Taip, LVI nepalaiko Civilinės sąjungos įstatymo, nes mano, kad CSĮ projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka tikslų, kuriuos Seimui ir visuomenei deklaravo projekto rengėjai. Pristatydama projektą Seimo narė Jurgita Sejonienė tvirtino, kad „įstatymo projektas, noriu labai akcentuoti, yra be jokios aliuzijos į civilinės sąjungos sugretinimą su santuoka“. Tačiau CSĮ projekto turinys aiškiai rodo, kad sudariusių civilinę sąjungą asmenų santykių turinys savo esme atitiktų santykius, būdingus šeimos santykiams. Pastarąjį faktą patvirtina ir CSĮ ekspertinis prof. D. Žalimo vertinimas, kuriame aiškiai įvardinama, kad civilinės sąjungos įstatymas Lietuvoje įteisintų ir homoseksualias šeimas. Tad įstatymo rengėjai pristatydami projektą ir vėliau vykdydami aktyvią CSĮ reklaminę kampaniją klaidino Seimo narius ir visuomenę apie šio projekto tikruosius tikslus.
LVI taip pat nepritaria „Europos Tarybos konvencijai dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo“ (toliau – Stambulo konvencija), kuri reikalautų Lietuvos teisėje įtvirtinti „socialinės lyties“ sampratą, nediskriminavimą dėl „lyties tapatybės“, privalomai mokyti vaikus apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“ ir kita. LVI nuomone, „Stambulo konvencija remiasi marksistine ideologija, kuri yra lengvai atpažįstama sovietinę okupaciją patyrusioje Lietuvoje, o smurto problema vertinama per galios santykių išraišką tarp išnaudotojų (vyrų) ir engiamųjų (moterų). <…> Stambulo konvencija teigia, jog vyras smurtauja prieš moterį dėl jos lyties, t. y. dėl to, kad ji yra moteris. Tokia prielaida nėra pagrįsta jokiais moksliniais tyrimais. Tuo tarpu sisteminiai smurtą skatinantys reiškiniai (alkoholizmas, nedarbas, skurdas ir pan.) lieka antrame plane. Tai lemia, kad smurto prevencijai ir kovai su juo Stambulo konvencija siūlo ydingas priemonеs. <…> Mes nesutinkame su Stambulo konvencijos ideologija, kuri supriešina vyrus ir moteris. Veiksminga smurto prevencija turėtų vesti priešinga kryptimi – į vyrų ir moterų tarpusavio pagarbą, sutaikinimą, darnos šeimos santykiuose atstatymą. Tuo tikslu teisės aktai visus žmones turi traktuoti lygiavertiškai, ginti kiekvieno prigimtinį orumą ir lygias teises. Lietuvos teisinė Sistema remiasi visų asmenų lygybės principu. Mūsų šalies įstatymai moterims nustato tokias pat teises kaip ir vyrams, draudžia diskriminaciją bei numato kovai su smurtu prieš abiejų lyčių asmenis reikalingas nuostatas.“
Ekspertų išvadoje taip pat teigiama, kad Laisvos visuomenės instituto „veikloje stebima tendencinga diskriminacija lytinės orientacijos atžvilgiu, kai viešoje erdvėje išsakoma vienkryptė pozicija dėl homoseksualių asmenų teisių visuomenėje. Įstaigos veikla vienpusiška, neskatina demokratiško dialogo ir diskusijos lytinės orientacijos teisių klausimais“. Toks manipuliavus tvirtinimas niekaip nedera su tikrove bei faktais, nes Institutas niekuomet neneigė, kad yra reikalinga sureguliuoti tos pačios lyties asmenų bendrą gyvenimą ir pats teikė pasiūlymus, galinčius padėti jų santykių teisiniam reguliavimui, pvz., palaikė ir teikė pasiūlymus Artimo ryšio, Bendro gyvenimo susitarimo projektams, analizavo ir vertino kitos pusės teikiamus projektus, tokius kaip Partnerystės įstatymo projektas, vėliau Civilinės sąjungos įstatymo projektas. LVI niekuomet nevengė diskusijos – priešingai, visuomet ją palaikė, dalyvavo ir skatino, nes demokratinėje šalyje privalo egzistuoti daugiau nei viena nuomonė.
Biudžeto lėšos – vienos interesų grupės palaikymui?
Matant SADM kuriamą praktiką, kyla klausimas, ar turėdamas kitokią nei LGBT organizacijų atstovų propaguojama nuomonę nebūsi a priori pašalintas iš M. Navickienės prižiūrimos SADM rengiamų konkursų paramai gauti? Ar LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įkurtas NVO fondas remia ir skatina tik progresyvistinių ir neutralių pažiūrų organizacijų veiklą, o krikščioniška pasaulėžiūra besiremiančios konservatyvios ir absoliučios Lietuvos gyventojų daugumos pažiūras reiškiančios organizacijos bus iškart eliminuojamos iš ministerijos rengiamų konkursų? Kaip tuomet su demokratine diskusija, kurios neskatinimu kaltinamas LVI? Kaip tokiai demokratinei diskusijai gyvuoti, kai ministerijos NVO fondas tyčia kuria diskriminuojančias sąlygas?
Tuo pačiu metu NVO fondas ir SADM dosniai skyrė gausias lėšas Lietuvos žmogaus teisių centrui, pasisakančiam išskirtinai LGBT organizacijų interesus atitinkančiomis temomis, Labdaros ir paramos fondui „Frida“, palaikančiam glaudžius ryšius su „Tolerantiško jaunimo asociacija“ ar „Vilniaus Moterų namais“ ir skelbiančiam akciją „Stabdykime smurtą prieš moteris! Ratifikuokime Stambulo konvenciją!“. Tačiau kitokios nuomonės turėtojams finansavimas neskiriamas. LVI kaltinamas tik vienos pozicijos atstovavimu, tačiau progresyvistinių pažiūrų organizacijas, kurių veikloje daugiau rėksmingo reikalavimo, nei demokratinės diskusijos skatinimo, Ministerija mielai finansuoja.
Laisvos visuomenės institutas įsitikinęs, kad tokia M. Navickienės vadovaujamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kuriama diskriminacinė praktika prieštarauja laisvos visuomenės principams ir neskatina demokratijos. Todėl LVI su atitinkamu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, siekdamas apginti savo teises, užkirsti kelią diskriminavimui, bei ginti laisvą visuomenę Lietuvoje.
