Sekmadienį žurnale „The Atlantic” išspausdintame straipsnyje teigiama, kad rožinis Jungtinėse Valstijose tapo smurtinio dešiniojo ekstremizmo simboliu.
Straipsnis sukėlė milžinišką JAV katalikų reakciją – nuo juoko iki didelio susirūpinimo dėl to, ką kai kurie laiko antikatalikiškomis nuotaikomis.
Vėliau žurnalas pakeitė straipsnio antraštę iš „Kaip rožinis tapo ekstremistiniu simboliu” į „Kaip ekstremistinė ginkluota kultūra bando kooptuoti rožinį”. Be kitų teksto pakeitimų, kulkų skylių, sudarančių rožančiaus formą, vaizdas buvo pakeistas rožinio vėrinio paveikslėliu.
Vis dėlto šie redakciniai pakeitimai paliko nepakeistą straipsnio tezę, kad egzistuoja ryšys tarp rožinio ir ekstremizmo.
Autoriaus teiginys iš dalies buvo pagrįstas jo pastebėjimais apie rožinio naudojimą socialinėje žiniasklaidoje bei vėrinius, parduodamus internetu.
„Rožinis radikaliai tradiciniams (arba „rad trad”) katalikams įgijo militaristinę prasmę”, – rašo Danielis Pannetonas (Danielis Penetonas) apie šimtmečius katalikų maldai naudotą sakramentaliją.
„Militaristinė kultūra, Vakarų civilizacijos fetišizmas ir maskulinistinis nerimas tapo JAV kraštutinių dešiniųjų atramos taškais, o ,rad-trad’ katalikai dabar apsigyveno šioje kompanijoje”, – rašo D. Pannetonas, kurio straipsnyje pateikiamos trys nuorodos į internetinę parduotuvę „Roman Catholic Gear”, kurioje prekiaujama rožiniais.
Jis aprašo rožinio karolių, „pagamintų iš šovinių dėžučių ir su ginklų metalo apdailos kryželiais”, nuotraukas, taip pat karių tematikos memus ir turinį, skirtą išgyvenimo šalininkams.
Katalikų reakcija
Paprašytas pakomentuoti straipsnį, JAV Prinstono universiteto politinės teorijos profesorius, buvęs Jungtinių Valstijų Tarptautinės religijos laisvės komisijos (USCIRF) pirmininkas Robertas P. George’as (Robertas Džordžas) žurnalistams sakė: „Man atrodo, kad žmogus, kuris politizuoja rožinį ir laiko jį ginklu kultūriniame kare, yra… Danielis Pannetonas. Apie šį vaikiną nežinau nieko, išskyrus tai, ką jis rašo straipsnyje. Anksčiau apie jį nebuvau girdėjęs. Nors straipsnyje sunku nepastebėti klasikinių antikatalikiškų tropų, galbūt iš tikrųjų jis nėra fanatikas. Gal jis tiesiog pervargęs ir jam reikia išgerti aspirino tabletę ar dvi ir kurį laiką pagulėti”.
Amerikos katalikų universiteto teologijos profesorius Chadas Pecknoldas (Čadas Peknoldas) sakė, kad straipsnio publikavimas rodo teopolitinį konfliktą kultūroje.
„Kairiosios liberaliosios žiniasklaidos politinio elito branduolys nekenčia Vakarų civilizacijos ir ketina nuversti kiekvieną jos natūralų ir antgamtinį ženklą. Štai kodėl jiems nepakanka tiesiog paskelbti straipsnį apie dešiniųjų ginklų kultūrą, bet jie privalo jį susieti su kažkuo, kas teologiškai svarbiausia civilizacijai, kuri, jų manymu, kelia didžiausią grėsmę jų progresyviajam zikuratui. Tai ženklas teopolitinio konflikto, kuris dabar mus apėmęs; net ir šiuo atveju jie smarkiai nuvertina Dievo Motinos galią viešpatauti nugalint blogį”, – sakė Ch. Pecknoldas.
Tėvas Pijus Pietrzykas OP, dominikonų kunigas iš Šventojo Juozapo provincijos, sakė: „Straipsnis yra ilgai besitęsiantis netikslumų, loginių klaidų ir iškraipymų srautas”.
Pasak jo, autorius nesupranta, kad ,dvasinės kovos’ sąvoka Bažnyčioje gyvuoja nuo neatmenamų laikų. Prisiminkime, kad tradicinis požiūris į Sutvirtinimą yra tas, kad jis žmogų padaro ,Kristaus kareiviu'”.
„Problema ta, kad „The Atlantic”, regis, nesupranta, ką reiškia metafora. Rožinio kaip „kovos” sąvoka jokiu būdu nereiškia fizinio smurto”, – pridūrė P. Pietrzykas.
T. Aquinas Guilbeau (Akvino Gilbo) OP socialiniame tinkle „Twitter” atsakė į straipsnį, pateikdamas dviejų baltai apsirengusių vienuolių, ant juosmens seginčių tradicinius rožinio karolius, nuotrauką. „ĮSPĖJIMAS: žemiau esančioje nuotraukoje yra rožinių”, – rašė jis.
