Seimo Švietimo ir mokslo komitetas trečiadienį atmetė „laisvietės“ Ievos Pakarklytės projektą leisti moterų pavardes rašyti su galūne -a.
Šis komitetas buvo pagrindinis svarstant minėtą pasiūlymą, jo išvada bus teikiama Seimui.
Už projekto atmetimą balsavo šeši komiteto nariai, prieš – keturi ir vienas susilaikė.
„Projektas atmestas, klausimas išspręstas, tokią išvadą ir pateiksime Seimui“, – konstatavo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.
Jis pats palaikė projektą ir tvirtino nesuprantąs, kodėl Lapės atveju moterims galima perimti vyrišką pavardę, o Šarkos atveju – ne, tai yra kodėl už Lapės ištekėjusi moteris gali pasirinkti pavardę Lapė, o už Šarkos – turi rinktis galūnę -ė arba pavardę su priesaga ir tapti Šarkiene arba Šarke, bet ne Šarka.
Projekto autorės teigimu, tokia tvarka diskriminuoja dalį moterų. Anot jos, reikia suteikti moterims galimybę rinktis, nes pavardė yra tapatybės dalis.
Neigiamą išvadą I. Pakarklytės projektui pateikė ir kalbininkai.
Neigiamą išvadą I. Pakarklytės projektui pateikė ir kalbininkai. Anot Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, įteisinus moterų pavardžių rašybą su galūne -a būtų padarytas neigiamas poveikis šalies kalbiniam ir kultūriniam tapatumui, nes šis siūlymas neatitinka pavardžių darybos taisyklių. Be to, jis nedera su lietuvių kalbos tradicija.
Trečiadienį komiteto posėdyje dalyvavusi Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Daiva Murmulaitytė tvirtino, kad Lietuvoje niekada nebuvo daromos moteriškos pavardės su galūne -a.
„Tai atveria kelia tolesnėms reformoms, kurių šios reformos iniciatorės ir neslepia. Neužteks šitos pavardės, kitos moterys pradės sakyti, kodėl mano pavardė negali sutapti su vyro pavarde ir mes nueisime iki to, kad moters pavardė bus Kazlauskas“, – teigė mokslininkė.
„Tada atsakykite man, ar ji jau bus linksniuojama kalbant, nes pavardę reikia vartoti ir kalbant, ir rašant, ne tik dokumente, kur ji yra nelinksniuojama. Lietuvių kalba yra linksniuojama, ir pavardės turi tą sistemą atitikti“, – teigė ji.
„Šioje vietoje matome pagrindinius draudimo motyvus ir todėl sakome, kad tai yra realus didelis pavojus“, – pridūrė D. Murmulaitytė.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Eugenijus Jovaiša atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog spręsdami dėl asmenvardžių rašybos politikai privalo remtis specialistų išvada.
I. Pakarklytė įtikinėjo, kad siūloma moterims tik suteikti papildomą galimybę pasirinkti norimos formos pavardę. Pasak jos, ši norma tikrai netaps vyraujanti, todėl nevertėtų nuogąstauti, kad tai pakenktų lietuvių kalbai.
Seimo narė pabrėžė, jog suteikus galimybę moterims pasirinkti pavardę su galūne -ė, ši forma nėra labai dažna.
„Matome, kad vyraujanti pavardė iki šiol yra tradicinė, priesaginė pavardė“, – sakė I. Pakarklytė.
Kaip nurodoma jos parengtame Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimo projekte, pavardė, suteikta sutuoktinio kitam sutuoktiniui arba vieno ar abiejų tėvų suteikta vaikui, piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose bei civilinės būklės aktų įrašuose rašoma „lietuviškais rašmenimis ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus (…) kai norima suteikti moterišką pavardę su galūne -a ar -ia, daromą iš vyriškos pavardės, turinčios galūnę -a ar -ia.“
Liepos pradžioje Seimas po pateikimo pritarė šiam siūlymui.
Šiuo metu moterų pavardžių darymo tvarką nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo nutarimu.
Jame numatyta, kad moterų pavardės daromos iš pamatinės vyriškos pavardės su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė, taip pat -ienė ir -(i)uvienė, o tais atvejais, kai norima turėti pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės formos gali būti daroma su galūne -ė.
Todėl ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija, ir Seimo teisininkai kritikavo I. Pakarklytės projektą dalies moterų pavardžių rašybą reglamentuoti įstatymu.
