Kultūros ministras Simonas Kairys atmetė dabartinio Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos kandidatūrą vadovauti įstaigai dar vienai penkerių metų kadencijai, dėl to planuojama skelbti naują konkursą.
„Po visos procedūros, kuri yra reikalinga kalbant apie naujo vadovo paskyrimą vadovauti Kalbos inspekcijai, mano sprendimas yra, kad pono Valotkos kandidatūra neįtikino ir bus rengiamas naujas konkursas“, – pirmadienį BNS sakė kultūros ministras Simonas Kairys.
Paklaustas, kada ketinama skelbti naują konkursą, ministras teigė, kad jo kadencijos metu šio klausimo „nebeteks iki galo spręsti“.
Pasak S. Kairio, Kalbos inspekcijos viršininkui buvo keliami lūkesčiai, susiję su įstaigos įvaizdžio visuomenėje gerinimu, gebėjimu sutelkti institucijas dėl reikalingų sprendimų.
„Jeigu man būtų tas jausmas, kad įmanoma pasiekti pokyčius kalbant apie inspekcijos darbą, tai aš galėjau pasinaudoti įstatymo nustatyta teise pratęsti ponui Valotkai kadenciją be konkurso, bet šito nesvarsčiau“, – kalbėjo jis.
„Suprantant aplinkybę, kad ponas Valotka dalyvavo konkurse iš esmės vienas pats, tai šioje vietoje mano sprendimas yra nesirinkti šios kandidatūros“, – teigė ministras.
Viešojo valdymo agentūra rugpjūčio viduryje skelbė sulaukusi penkių pretendentų prašymų dalyvauti Kalbos inspekcijos vadovo konkurse. Vis tik galiausiai jame liko vienas dalyvis – A. Valotka.
Anot S. Kairio, kiti kandidatai neatitiko formalių reikalavimų.
Pirmas konkursas į Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pareigas paskelbtas liepos pradžioje. Tuomet nesulaukta pretendentų į šias pareigas, todėl mėnesio viduryje patikslinus keliamus specialiuosius reikalavimus dėl išsilavinimo, paskelbta nauja atranka.
Kalbos inspekcijos vadovas ne yra kartą sulaukęs kultūros ministro kritikos dėl savo viešų pasisakymų ir raginimo trauktis iš pareigų. A. Valotkai taip pat skirtos dvi pastabos.
Nuo 1990-ųjų veikianti Valstybinė kalbos inspekcija prižiūri, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus.
Ji taip pat konsultuoja piliečius, valstybės ir savivaldybių institucijas bei verslo įmones kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais, atlieka prevencinį darbą informuojant, šviečiant visuomenę.