Ateitininkai — katalikiška jaunimo organizacija, siekianti gyvenime atsiliepti kvietimui, kuris atsispindi ir jų šūkyje: „Visa atnaujinti Kristuje!“ Tačiau ne tik. Ateitininkai yra ir vieta, kur sutinkami žmonės dega ta pačia dvasia, kurie pilni to nenusakomo džiaugsmo, kuris kyla, kuomet kasdien švenčiamas Gyvenimas ir Prisikėlimas.
Moksleiviai ateitininkai buriasi ne vien į kas kelis mėnesius vykstančias stovyklas, akademijas ar žygius, tačiau susimato ir kuopose. Kuopa — kassavaitinis susitikimas, kuriame kartu veikiame, ką tik sugalvojame: kalbamės, žaidžiame, meldžiamės, skaitome, keliaujame, grožimės. Ilgainiui tampame gerais draugais, augame kartu, pažįstame pasaulį, Dievą ir save.
Pakalbinome moksleivius ir kuopų globėjus iš įvairių Lietuvos miestų, kad papasakotų apie savo santykį su kuopa, šiek tiek atskleistų džiaugsmus, patiriamus kartu.
Kalbiname moksleivius Gvidą iš Mažeikių, Augustą iš Vilniaus, Ugnių iš Viekšnių, Daumantą iš Telšių, Erlandą iš Plungės ir globėjus Nojų iš Vilniaus ir Odetą iš Plungės.
Kaip kuopos veikla atsirado jūsų gyvenime?
Gvidas: Ketvirtoje klasėje, kaip ir visi vaikai, ėjau Pirmosios komunijos. Mano tikybos mokytoja pasiūlė lankyti jaunimo chorą, kuriame buvo Deimantė ir globėjos Rūta su Jūrate. Jos pakviesdavo mane sekmadieniais po Šv. Mišių į susirinkimus ir juose pristatydavo ateitininkų veiklą. Visa tai mane sudomino ir po ketvirtos klasės taip ir pasilikau.
Augustas: Kadangi esu tikintis, draugė pasiūlė prisijungti prie Juozo Girniaus kuopos. Pradžioje vis atsikalbinėdavau nuo dalyvavimų kuopos susitikimuose, bet po žiemos akademijos 2022 m. nusprendžiau tapti ateitininku ir prisijungiau prie kuopos.
Nojus: Vieną sekmadienį po Šv. Mišių, pagavau save keliaujantį į biblioteką mokytis ir supratau, kad sekmadienį turėčiau veikti prasmingesnę veiklą, tad po kelių dienų, gavęs pasiūlymą globoti kuopą, besirenkančią sekmadieniais, suvokiau, kad esu šaukiamas.
Ugnius: Kuopos veikla atsirado mano gyvenime, kai pradėjau eiti Pirmosios komunijos, pradėjau patarnauti per Šv. Mišias, susipažinau su tikybos mokytoju, kuris pakvietė, pasiūlė dalyvauti ateitininkų veikloje.
Daumantas: Penktos ar šeštos klasės pabaigoje atsitiktinai į mano rankas pakliuvo lankstinukas apie Telšių ateitininkus. Perskaičius lankstinuką pirmoji mintis buvo ta, kad ateitininkai yra politinė organizacija su gražia ideologija bei tikslais. Tokia mintis netgi labai džiugino mano istorijos bei politikos mėgėjo širdį. Išdrįsęs pabandyti, nenusivyliau ateitininkais. Supratau, kad iki ateitininkų man kažko trūko ir tą kažką man ateitininkai suteikė. Džiaugiuosi ir dėkoju Dievui, kad jau apie 6 metus esu ateitininkas, kad į mano rankas pakliuvo lankstinukas ir kad turėjau drąsos nerti į nežinomus vandenis.
Odeta: Aš Ateitininkų organizacijoje esu nuo 1990 m. Tada dar buvau moksleivė. Nuo to laiko ateitininkai jau patapę mano šeima.
Įsimintiniausias kuopos susitikimas?
Gvidas: Įsimintinų yra labai labai daug, bet man labiausiai įsimena visi mūsų žaidimų vakarai. Juose būna visko: ir juoko iki ašarų, ir „pykčių“ dėl rezultatų. Po tokių vakarų lieka geriausi ir juokingiausi prisiminimai!
Nojus: Šiek tiek ironiška, bet įsimintiniausias kuopos susitikimas buvo tas kuriame nedalyvau. Ir aš, ir Eglė buvome išvykę, tad, kai moksleiviai pastebėjo, kad jau greit kuopos susitikimas, bet nėra plano, jie patys greitai viską susiorganizavo.
Erlanda: Kuopos įsimintiniausias susitikimas gal buvo tas pats pirmasis, kai išsirinkom pilną kuopos pavadinimą ir tarybą. Būtent tą dieną mes su kitais kuopos nariais susigalvojom pasidaryt pasibuvimą parapijos namuose per naktį, žiūrėjome filmą, vėliau aptarėme jį, bandėm susipažinti su ateitininkų principais. Globėja pasakojo savo istoriją, kaip ji atrado ateitininkus ir ką jie veikdavo prieš gerą dešimtmetį. Žaidėm žaidimus, ir dar geriau susipažinom su savo draugais.
Daumantas: Įsimintiniausi susirinkimai būna tada, kai kartu žiūrime kiną ar žaidžiam stalo žaidimus, kai kalbamės ir diskutuojame aktualiomis temomis, kai kartu meldžiamės.
Ką dovanojate kuopai?
Gvidas: Kadangi mūsų kuopos viena iš pagrindinių veiklų yra giedojimas Šv. Mišiose, tai aš prisidedu savo grojimu bei išmokau naujų dalykų. Žinoma, visada dovanoju savo meilę, bendrystę ir šilumą!
Augustas: Aš dovanoju kuopai savo nuoširdumą. Stengiuosi su visais šiltai palaikyti santykius.
Ugnius: Aš kuopai stengiuosi duoti nuoširdų, šiltą bendravimą ir pagalbą jaunesniems kuopos nariams
Daumantas: Mano svajonė, kad kuopoje atsirastų dar daugiau jaunimo, kad jie pamatytų, kaip yra gera būti Dievo artume, kaip gera turėti žmonių su kuriais išgyveni gražiausius ir liūdnesnius gyvenimo momentus. Todėl stengiuosi, kad kuopa būtu aktyvi, kad mes dvasiškai ir intelektualiai tobulėtume, puoselėtume istorinę atmintį.
Kas globėjui sunkiausia?
Nojus: Man esminis keblumas – laiko planavimas, kad pavyktų kuopoje nesukti galvos, dėl pašalinių dalykų.
Odeta: Globėjui sunkiausia rasti laiko, idėjų
Ką kuopa dovanoja jums?
Gvidas: Man kuopa davė labai daug, nežinau, kas būtų įvykę per šiuos septynerius metus, jei nebūčiau kuopoje. Manau, kad tai, koks dabar esu, labai daug lėmė ateitininkų veikla.Visus šiuos metus globėjos bei kiti nariai davė labai daug patarimų, pastabų, pagyrimų, kurie ir dabar stiprina, pamoko ir skatina eiti toliau. Na, o vienas svarbiausiu dalykų, kurį man davė kuopa, tai yra grojimas vargonais, giedojimas bei ta didelė meilė muzikai, kuri ir atsiskleidė būtent kuopoje!
Augustas: Bendrystę tarp tikinčių žmonių; žygius.
Erlanda: Kuopa dalis mano gyvenimo, ji man dovanoja visapusiškumą, draugystę, bendrystę, pasitikėjimą, savęs ugdymą.
Daumantas: Kuopa man padovanojo pačią didžiausią dovaną gyvenime – tikėjimą Kristumi. Ateitininkai tarsi atvėrė man akis. Dar dėkoju kuopai už tai, kad yra galimybė tobulėti, ugdyti lyderystės, kūrybiškumo, muzikalumo ir kitus gabumus. Labai džiaugiuosi, kad Telšių Vincento Borisevičiaus ateitininkų kuopa puoselėja patriotiškumą ir istorinę atmintį. Man tai labai svarbu.
Odeta: Darbas su kuopa dovanoja geras emocijas.
Kas labiausiai žavi kuopos veikloje?
Gvidas: Mane labai žavi mūsų ryšys. Mes nesame atskiri žmonės, mes esame viena didelė šeima, kuri vieną kitą palaiko, myli, ir globoja. Mes neturime globėjų, mes turime mamas ir visada per Mamos dieną sveikiname ir Rūtą, Jūratę bei Ingridą, nes jos lygiai taip pat kaip mūsų mamos mus augina, myli ir globoja. Visoms kuopoms linkiu atrasti ir turėti tokį stiprų ryšį su visais kuopos nariais!
Augustas: Labiausiai mane žavi maldos laikas ir žmonių paprastumas bei nuoširdumas!
Nojus: Vienareikšmiškai labiausiai žavi skirtingos moksleivių asmenybės.
Erlanda: Mane žavi mūsų kuopoje bendrystė, ir kuopos vieningumas. Dabar drąsiai galiu pasakyt Plungės ateitininkai yra viena didelė šeima!
Ugnius: Kuopos veikloje mane žavi tai, kad susitikus su kuopos nariais jautiesi savas, išgirstas ir kad gebam susivienyti bendrai veiklai.
Odeta: Kuopos veikloje labiausiai žavi matymas, kaip jauni žmonės stiprėja tikėjime.
Daumantas: Kuopos veikloje mane labiausia žavi šeimyniškumo pajautimas. Kiekvienas kuopos narys yra svarbus. Visi kaip šeima dirbam dėl bendrų tikslų. Man labai gera būti ateitininku.
Raginame apsidairyti! Gal ir jūsų mieste gyvuoja kokia kuopa? Nueik, apsidairyk, susipažink. Pabandyti tikrai verta!
Kuopų žemėlapį galima rasti čia: https://bit.ly/45RXNwv O jei kyla kokių klausimų, parašyk mums soc. tinkluose: Instagrame: @ateities_moksleivis; Fecebooke: Moksleivių ateitininkų sąjunga. Savo paskyrose skelbiame ir apie artėjančius renginius, nepraleisk!
Ir, kaip yra pasakęs garsus ateitininkas kun. Arvydas Petras Žygas: „Ateikite tam, kad jums labai reikia šios bendruomenės ir būkite čia, kai kitiems jūsų reikės. Ateikite, nes čia gera, bet padarykite, kad būtų dar geriau.“
Už paramą moksleivių ateitininkų kuopų veiklai Ateitininkų federacija dėkoja Lietuvos katalikų religinės šalpos fondui, Jaunimo reikalų agentūrai prie SADM bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai