Pateikiame ištrauką iš jutuberio M. Feigino ir Ukrainos prezidento patarėjo saugumo klausimais A. Arestovičiaus pokalbio laidos „64–oji diena“.
Šiame pokalbyje A. Arestovičius teigia: „Pasaulyje vyksta labai dideli, fundamentalūs pokyčiai. Šioje visoje istorijoje man labiausia patinka tai, kad pabudo Vakarai, pabudo Europa. Nes pastaruoju metu ji buvo pavirtusi nežinia kuo, tiek užsižaidusi ramiu ir taikingu gyvenimu, kad sau leido pačius ryškiausius, pačius kairuoliškiausius eksperimentus, taip pasakysime, kuriems aš anaiptol nepritariu. Aš už amžinąsias vertybes.
Tai štai, visa tai dabar labai greitai keičiasi. Dar daugiau, išsilygina tokie, atrodytų, nepajudinami dalykai, apie kuriuos net baisu kalbėti, pavyzdžiui, vyriškumas ir moteriškumas vėl po truputį atgauna pusiausvyrą“.
Toliau A. Arestovičius dėsto: „Vakar ar užvakar kalbėjome, kad Vakarai turi pripažinti atsakomybę už tai, kad išaugino Putiną ir Putino režimą. Svarsčiau sau, ar jie pripažins, ar ne? Jie juk supranta, privačiuose pokalbiuose taip sako, bet ar pasakys viešai? Ir štai Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrė viešai sako, kad mes atsakingi už tai, kad išauginome Putiną, ir ne tik Putiną“.
Jis paaiškina: „Kaip išauginome? Mes tikėjome, kad geoekonomika, tai yra, kai į pasaulines rinkas buvo įsileistos buvusios ir esamos totalitarinės valstybės, pakeis geopolitiką, atviros rinkos pakeis geopolitiką.
Paskui paaiškėja, kad 1991 m. Vakarai Šaltajame kare nugali Sovietų Sąjungą, patiria nugalėtojo euforiją, skelbia istorijos pabaigą, vienvaldiškai valdo pasaulį, kaip atrodo, nustato savo taisykles. O kad nebūtų recidyvų, prisimindami Vokietiją po Pirmojo pasaulinio karo, jie maksimaliai atveria rinkas ir į jas priima Rusijos Federaciją, Putiną – G7, G20, sukuria preferencijas, duoda investicijas, remia ekonomiškai – viskas atvira.
Ir Vakarai laukia, kad ekonomika pakeis visuomenės struktūrą ir politiką. Ir čia paaiškėja, kad Putinas ir Putino režimas panaudoja šią ekonominę jėga ir, svarbiausia, šį Vakarų tikėjimą tam, kad sustiprintų autoritarines tendencijas ir kontrolę, kad padidintų spaudimą Vakarams. Tai yra, viskas, ką davė Vakarai, tik dabar jau pasinaudojant Vakarų technologijomis, naudojama Vakarams korumpuoti, nes į atvirą visuomenę lengviau prasiskverbti, ten skleisti savo propagandą. <…> Visi vakarietiški mechanizmai buvo panaudoti prieš Vakarus“.
Žodžiu, kaip sakė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrė, visam tam mes turime pasipriešinti vykdydami visiškai kitokią politiką.
Pirmiausia, karinio biudžeto padidinimas. NATO priimti 2 procentai turi būti ne lubos, o grindys, žemutine riba. Didžioji Britanija didina karinį biudžetą, ir, kaip ji sakė, rekomenduoja tai daryti visiems.
Antra, nėra lokalių problemų: būta diskusijų dėl eurocentrizmo, dėl Ramiojo ir Indijos vandenynų centrizmo. Tai štai, nėra tokių, reikia vienytis. Iš čia naujos politinės ir ekonominės sąjungos, iš kurių turi būti pašalintos šalys, kurios kelia grėsmę kitoms valstybėms.
Visa tai reiškia paprastus dalykus. Vakarai pabudo. Tai viena. Vakarai leidosi bėgti pirmyn. Pokyčiai kaupiasi iš lėto, pasireiškia šuoliais. Vakarai dabar stipriai didina karinius biudžetus ir apskritai karinę galią numatydami galimybę ją panaudoti, jie jau pasirengę panaudoti jėgą prieš autoritarinius režimus.
Putinas įžūliai skaičiavo, kad Vakarai silpni, jie pabijos, ypač po kariuomenės išvedimo iš Afganistano, kad galima lysti į Ukrainą ir niekas netrukdys. Ne, išgraužk, kaip sakoma.
Antra, Vakarai ekonomiškai izoliuoja ir tiesiog nepriima: laisvojo pasaulio taisyklės nebus taikomos valstybėms, kurios kelia pavojų tam pačiam laisvajam pasauliui. Jie nesiruošia, bent jau taip deklaruoja, kartoti klaidų duodami instrumentus ir technologijas – nuo medijinių iki mokslinių – tiems, kurie su jais kariauja“.
A. Arestovičius dėsto: „Korta mesta, kauliukas mestas, Rubikonas pereitas. Vakarai vėl tampa Vakarais, rodo dantis. Patižusi visuomenė, kuri sakydavo, kad „ne viskas taip vienareikšmiška“, kurios padugnės 2014 m. norėjo nuo mūsų nuplėšti vyšivanką, norėjo mus nuprausti ant laivo trapo ir pasakojo, kad mes pasiduosime, arba štai, paskutinis vokiečių profesorių laiškas, kad, girdi, greičiau pasiduokite, kokio velnio kovojate, tai šiandien žemutiniai Bundestago rūmai balsuoja už sunkiosios ginkluotės perdavimą Ukrainai.
Ir štai prasideda labai įprasta Vakarų istorija – per toli nuėjusio diktatoriaus baudimas, kur pagrindinis veikėjas Ukraina, jos ginkluotosios pajėgos ir ukrainiečių tauta, Ukrainos vadovybė, o mūsų back vocal (pritariantis balsas) ir galingiausias sponsorius, padėjėjas, užnugaris, sąjungininkas ir t. t. yra Vakarai. Ir tai reiškia, kad Vakarai pripažino Ukrainą sava“.
A. Arestovičius taip pat priduria: „Pasaulyje vyksta tektoniniai poslinkiai. Konfliktai, kurie palietė periferiją, turi tam tikras pasekmes. Vakarai pabudo. Vakaruose vėl kyla Karolio Didžiojo dvasia, didis jo šešėlis. Tai labai rimtas faktorius.
Tiesą sakant, iki šio konflikto Vakarus savo mintyse aš jau buvau palaidojęs. Aš iš esmės netikėjau, kad be „susirūpinimo“ ir kokios nors išmaldos nieko iš jų nesulauksime. Bet ne, Vakarai pabudo.
Vadinasi, Vakarų mirtis atšaukiama, jie nuo savo pečių nusipurto viską, kas prie jų prilipo per saugaus gyvenimo dešimtmečius, ir, pabrėšiu, ką prie jų dešimtmečiais gundydamas priaugino pirmiausiai vadinamas Sovietų Sąjungos, o paskui ir Rusijos elitas, kuris papirkinėjo, švaistėsi pinigais, siekė įtakos, auginosi politikus, luošino mąstymą, melavo, melavo, melavo…
Ir štai Vakarai dabar mato du nuogus karalius. Vieno iš jų vardas Putinas, kito – Vakarai. Tai yra, Vakarai dabar žiūri į veidrodį ir apmąsto save, įvertina savo pačių politikus, kurie flirtavo su Putinu, kurie augino Putiną, skatino Putiną ir kurie iki šiol negali pasirinkti pozicijos Putino atžvilgiu, nors jau viskas aišku. Tokių labai sparčiai mažėja, vis daugiau tokių, kurie jį vertina teisingai ir priima teisingus sprendimus. Vakarai išskleidžia savo sparnus kaip Romos erelis. Ir tai labai graži istorija“.
Visas pokalbis (rusų k.)