Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ginčų komisija) siekia atkeipti visuomenės, žiniasklaidos, taip pat ir valdžios dėmesį į tai, kad sveikatos ir socialinės apsaugos srityse itin svarbu pasirinkti tinkamą valdymo modelį, kuris turi būti logiškas ir nuoseklus, nes tai nulemia labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių gyvenimo kokybę ir tuo pačiu – pasitikėjimą valstybe bei valstybės institucijomis.
Ginčų komisija, atsižvelgdama į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) prašymą, pateikė institucinę nuomonę dėl SAM teikiamos iniciatyvos pakeisti dabar veikiančios Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos statusą, įsteigiant šią Komisiją kaip savarankišką juridinį asmenį – biudžetinę įstaigą. SAM kaip pavyzdį tokiam reguliavimui pateikė būtent Ginčų komisiją prie SADM, kuri veikia kaip specializuota privalomo ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucija, nagrinėjanti ginčus dėl negalios nustatymo tarp asmens, NDN Tarnybos ir išmoką mokančios institucijos. Šios SAM teisėkūros iniciatyvos procese priešingą poziciją išsakė Teisingumo ministerija, teigdama, kad specializuota savarankiška komisija nėra tikslinga, o Ginčų komisija prie SADM yra likviduojama nuo 2024-02-02 Vyriausybės nutarimu Nr. 147.
Nekomentuojant minėto Vyriausybės nutarimo, pažymėtina, kad Teisingumo ministerija dėl nesuprantamų priežasčių ignoruoja ikiteisminių ginčų nagrinėjimo sistemos reikšmę ir paskirtį šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje, nors efektyvus įvairaus lygmens teisinių ginčų nagrinėjimas plačiąją prasme yra priskirtas (kaip ir teismų sistema, advokatūra) Teisingumo ministerijos valdymo sričiai. Svarbu ir tai, kad Europos teisinėse sistemose specializuotas ikiteisminis ginčų nagrinėjimas yra plėtojamas ir stiprinamas kaip pigesnė ir operatyvesnė ( o tai reiškia – ir efektyvesnė) teisių gynimo ir ginčų nagrinėjimo priemonė, kuri tampa dar svarbesnė, kai itin sudėtingėja ir plečiasi specializuota teisinė bazė, reglamentuojanti teisinius santykius tam tikrose konkrečiose visuomenės gyvenimo srityse. Dėl šios priežasties Lietuvoje jau veikia specializuotos Ginčų komisijos, nagrinėjančios ginčus, kylančius iš mokesčių administravimo arba darbo teisinių santykių. Dėl tokių pačių priežasčių, įgyvendinant Lietuvoje ratifikuotą JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, 2005 metais buvo įsteigta ir specializuota Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Taip pat manome, kad Teisingumo ministerijos argumentas, jog ginčus dėl žalos pacientui atlyginimo gali nagrinėti ir savarankiško juridinio asmens statuso neturintis Sveikatos apsaugos ministerijos padalinys, yra visiškai nepagrįstas, nes tik institucionalizuotas ikiteisminio ginčo nagrinėjimas gali užtikrinti sąžiningą ginčo nagrinėjimą ir objektyvaus sprendimo priėmimą. Juolab, tai svarbu tokiose jautriose srityse kaip žmogaus sveikata ir socialinis saugumas. Kuomet tinkamai užtikrinamas piliečių sveikatos ir socialinis saugumas, piliečiai labiau pasitiki ir savo valstybe.
Be to, Komisijai tapo žinoma, kad Lietuvos Respublikos Seime yra įregistruota Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisa naujai, dar neįsigaliojusiai Įstatymo redakcijai, kuri numato specializuoto ginčų dėl negalios nustatymo nagrinėjimo išlaikymą. Taigi, dėl tolesnės specializuoto ginčų nagrinėjimo perspektyvos negalios nustatymo srityje dar turės apsispręsti Įstatymo leidėjas, dėl ko neišvengiamai gali būti koreguojamas ir minėtas Vyriausybės 2023-03-08 nutarimas Nr. 147.
Todėl Ginčų komisija laikosi pozicijos, kad Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai steigiant savarankišką specializuotą ikiteisminio ginčo nagrinėjimo instituciją yra savalaikiai, adekvatūs ir atspindi šiuolaikinių demokratinių valstybių teisinių sistemų bendrąsias raidos tendencijas. Tačiau viešasis valdymas turi būti darnus ir racionalus, paprastai tariant, kairė turėtų žinoti, ką veikia ar planuoja veikti dešinė.
Todėl Komisija mano, kad tokiu atveju yra tikslinga steigti ne naują biudžetinę įstaigą, o praplėsti veikiančios dabartinės Ginčų komisijos prie SADM funkcijas, pertvarkant Komisiją į Ginčų ir žalos atlyginimo komisiją, turint omeny ir sukauptą ilgametę dabartinės Ginčų komisijos institucinę dalykinę patirtį nuo 2005 metų, o Komisijos steigėjo funkcijas perduoti Vyriausybei ar Sveikatos apsaugos ministerijai.
