Visada šaunu sutikti Andrių Kubilių, pasidalinti su juo viena kita naujienų žinute arba bent pasikeisti mandagumo frazėmis.
Taip buvo praėjusią savaitę, taip buvo 2022-ųjų rudenį ir dar kelis kartus metų bėgyje. Būtent 2022-ųjų rudenį šnektelėjom ilgėliau, kalbėjomės ir apie socialinę politiką, ministrės Monikos Navickienės vykdomas reformas, taip pat ir apie ruošiamas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisas. Pasidalinau savo nuogąstavimais ir kritika dėl šios rengiamos reformos. Tuomet išsiskiriant, Andrius tarstelėjo: ”Gerai, pakalbėsiu su Monika”. Nežinau ar kalbėjosi, o jei taip, tai ką sukalbėjo, nes susitikus praėjusią savaitę, kalbėti apie vadinamas Monikos reformas jau nebebuvo prasmės. 2022-12-20 Seime prastumtas “Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas” sudarkė viską, net ir tai, kas pagal senąjį “Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą” daug metų funkcionavo pakankamai sėkmingai. Noriu priminti, kad prieš metus ši reforma buvo prastumta tik po trečio bandymo, užsiregistravus 72 Seimo nariams, 69 balsavus “Už”, 1 susilaikius. Pirmi du balsavimai buvo nesėkmingi, priimti pataisas pritrūkdavo balsų, nes reikia, kad balsavime dalyvautų bent 71 Seimo narys. Nežiūrint to, kad Seime net ir balsuojant trečią kartą neįgaliųjų socialinė reforma nesurinko daugumos balsų (69 iš 141) LR Prezidentas palaikė šias valdančiųjų pataisas ir jas pasirašė.
Tačiau A. Kubilių prisiminiau ne todėl, kad neseniai susitikome, o dėl jo komentaro 2018-10-10 apie “Tep lep” valdžią. Išties, negalima nesižavėti Andriaus politinėmis įžvalgomis ir politiniu toliaregiškumu, nes viskas, kas jo komentare rašyta prieš daugiau kaip penkerius metus, labai tinka ir dabartinei konservatorių valdžiai. Tuo galima įsitikinti, cituojant jo 2018 m. spalio mėn. 10 d. komentarą: “Kai maži anūkai kažką bando gero nuveikti virtuvėje ar su močiute darže, kartais jų darbus tenka pavadinti “tep lep”. Lietuviai žino, ką tai reiškia: pradėjo – nepabaigė; skubėdami kažkaip užbaigė, bet iš to tik chaosas išėjo; jeigu pabari dėl pridarytos netvarkos – tai supyksta … ir t. t., ir t. t. … Žymiai didesnė problema, kai apie šiandieninę valdžią gali pasakyti tik tiek, kad tai taip pat yra tik “tep lep” valdžia. Tiek vienu metu užgriuvusio valdžios sukurto chaoso, nepagalvotų tariamų reformų, prastumtų buldozeriu su visiškai neapskaičiuotomis pasekmėmis, pykčio ant visų, kurie tokį “tep lep” valdžios darbą teisingai kritikuoja – seniai nesu bematęs”.
Tekstas tikrai originalus, net ir anūkai į temą. Keisk ministerijų pavadinimus, ministrų pavardes ir, kaip byloja liaudies išmintis, vis vien “iš dainos žodžių neišmesi”. Andrius savo komentare nemini socialinės politikos, socialinių reformų, tačiau jame prie “Geriausių pavyzdžių…” įrašius Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei jos ministrę Moniką Navickienę, viskas labai tinka: “Tep lep” reforma – ministrė, kaip mažas vaikas puolė kažką daryti, pati nelabai suprasdama ką nori padaryti, dabar visur chaosas. Ir aišku – visi aplinkui kalti”. Kad viskas būtent taip, galima pasitikrinti ir įsitikinti, pasiklausius M. Navickienės atsakymų į Seimo narių klausimus “Vyriausybės valandos” metu Seimo plenarinuose posėdžiuose, diskusijų socialinių reformų tema Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto ar Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos posėdžiuose.
Dabar dar kartą detaliai nagrinėti neįgaliųjų socialinės reformos keliamus pavojus jau nebėra prasmės, nes tuo – nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojančiu įstatymu, netrukus įsitikins patys neįgalieji ir jų aplinkos asmenys. O rimta problema taps ne tik ydingas “Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas”, bet ir negebėjimas pasiruošti tai pačiai neįgaliesiems žalingai pertvarkai. Čia vėl belieka dar kartą pacituoti A. Kubilių: “skubėdami kažkaip užbaigė, bet iš to tik chaosas išėjo”. Chaosas garantuotas, kaip minimum, o su “kažkaip užbaigė” dar problematiškiau ir pabaigos nesimato, nors viskas prasideda nuo 2024-01-01. Nenoriu būti blogu pranašu, tačiau šios “tep lep” pertvarkos pavojai akivaizdūs jau dabar: didėsianti korupcijos rizika, savižudybių ir neapskaitytų mirčių skaičiaus augimas, o dėl prarastų (visų ar dalies) išmokų ir socialinių garantijų nukentės virš 70 000 žmonių su negalia, taip pat ir jų artimieji.
O kad poreforminė statistika atrodytų mažiau siaubinga, veiksmų neįgaliųjų skaičiaus mažinimui imtasi jau šiemet. Tą pastebi ne tik dirbantieji šioje srityje (nekalbu apie pačius jau nukentėjusius nuo ruošiamos pertvarkos neįgaliuosius), bet apie mažėjantį žmonių su negalia ir didėjantį bedarbių , turinčių negalią, skaičių konstatavo ir SADM atstovės prieš mėnesį vykusiame Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos posėdyje. Tai, kad “tep lep” reformos nukreiptos prieš neįgaliuosius, patvirtina verslo užsakymu vykdytas socialinių įmonių naikinimas. Tame pačiame Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos posėdyje konstatuota, jog per dešimt 2023 m. mėnesių (lyginant su 2022 m. pabaiga) dėl to atleista 29 procentai (1156 asmenys) dirbusių žmonių su negalia.
Apgailėtina, kad su tokia neįgaliuosius žlugdančia politika taikstėsi ir taikstosi (tylėjimas taip pat yra taikstymasis) arba net ją palaikė Prezidentas ir nemaža dalis Seimo narių. Politikams neužkliuvo ir pastaruoju metu žiniasklaidoje gausi reklama apie prasidėsiantį puikų neįgaliųjų gyvenimo etapą nuo kitų metų pradžios. Ir net ne dėl to, kad ji klaidina visuomenę, o dėl švaistomų lėšų, kurias būtų galima prasmingai panaudoti žmonių su negalia poreikiams. Juk tokia reklama brangiai kainuoja ir ji apmokama ne iš ministrės kišenės, o biudžeto lėšomis, t. y. mokesčių mokėtojų pinigais.
Žurnalo “Reitingai” vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas prieš porą mėnesių išreiškė abejones dėl švietimo lėšų naudojimo skaidrumo. Jo vertinimu tuos pinigus galima įsisavinti kaip ir kur nori – jokios atsakomybės. Gaila, kad niekas neatlieka analizės dėl socialinės srities biudžeto lėšų naudojimo skaidrumo. Jei G. Sarafino vertinimu, švietimo srityje “į šoną” nuklysta beveik pusė milijardo eurų, įvertinus tai, kad SADM disponuoja keliskart didesnėmis biudžeto lėšomis, galimybė “į šoną” nuklysti ženkliai didesnėms sumoms yra labai tikėtina. Juolab, kad girdime ir matome ne tik gausią reklamą reformoms, bet ir SADM vadovybės savireklamą, be to, kad būtų palaikoma ministerijos vadovybės politika daugkartinėmis šimtatūkstantinėmis sumomis remiamos eilė nevyriausybinių organizacijų, aišku, prisidengiant projektų vykdymu.
Politikams neužkliuvo ir pastaruoju metu žiniasklaidoje gausi reklama apie prasidėsiantį puikų neįgaliųjų gyvenimo etapą nuo kitų metų pradžios.
Prezidentūrai ar Seimo nariams susirinkti išsamią informaciją šia tema problemų neturėtų būti. Tereikia tik noro ir politinės valios. Ką Prezidentas ir politikai operatyviai pademonstravo dėl vaiko paėmimo. Tik labai keista, jog šįkart audringai reaguota į vaiko poėmį, o štai į vaikų žūtis sureaguota vangiai ar net išvis nereaguota. Lyg SADM vadovybė būtų “ne prie ko”. Ir net kuomet 2023-11-22 SADM išplatino “Pranešimą spaudai” po dar vienos dėl smurto užgesusios vaiko gyvybės su ministrės M. Navickienės “ašara prie akies” – “veriantis skausmas liudyti tokią blogio pergalę prieš žmogiškumą”, tinkamai politiniame lygmenyje nebuvo reaguota ir vertinta ministerijos veikla. Šio pranešimo pabaigoje rasime pastraipą, primenančią tarybinių laikų penkmečio planus: “2018 m. inicijuota vaiko teisių apsaugos sistemos petrvarka duoda rezultatą – kasmet pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus daugėja, jei pirmaisiais po reformos metais jų buvo daugiau kaip 30 tūkst., 2022 šis skaičius pasiekė 45 tūkst., o šiemet, laukiama, perkopos 50 tūkst. atvejų”. Na ir kas? Smurtinių veiksmų prieš vaikus ir vaikų žūčių nemažėja. Keistai dabartinė ministrė giria buvusio ministro vykdytą nuo 2018-07-01 įsigaliojusio “Vaiko teisių apsaugos įstatymo” (visuomenėje vadinto Matuko vardu) vaiko teisių apsaugos pertvarką. Galbūt neatsitiktinai 2018 m. spalio 10 d. komentare socialinės politikos nekritikavo ir A. Kubilius. Tačiau, jei net po 5-6 metų skaičiai tik didėja, reiškia pertvarkos rezultatas yra prastas. Blogą rezultatą liudija ir konkretūs įvykiai.
Apskritai socialinei sričiai Lietuvos politikoje skiriama mažai dėmesio. Nebent tragiškų ir skandalingų įvykių metu. Ar dabartinis vaiko poėmis, kiti tragiški įvykiai plačiau atvers politikų akis į SADM vadovybės veiklą, ar po jų bus imtasi konkrečių politinių veiksmų, kontrolės? Abejoju, nes empatijos likimo nuskriaustiesiems labai pasigendu.
Tad belieka laukti, kaip ir ką į tai atsakys pati visuomenė.
