Armėnijos mokslų akademijos ir Miunsterio universiteto (Vokietija) archeologai atrado iki šiol nežinomos ankstyvosios krikščionių bažnyčios griuvėsius senoviniame Artašato (graikiškai Artaksata) mieste, praneša „Armenpress“.
Miunsterio universiteto spaudos tarnyba praneša, kad atrastas aštuonkampio formos pastatas su kryžiaus formos priestatais. Armėnijos nacionalinės mokslų akademijos ir Miunsterio universiteto archeologai atkasė bažnyčios dalis ir tyrinėjo jas geofiziniais metodais.
Armėnijos ir Vokietijos mokslininkų komanda nuo 2018 m. tyrinėja helenistinę Artaksatos metropoliją Ararato lygumoje.
„IV a. pastatas yra seniausia archeologiškai užfiksuota bažnyčia šalyje – sensacingas ankstyvosios krikščionybės Armėnijoje įrodymas“, – sakė Miunsterio universiteto profesorius A. Lichtenbergeris.
Tipologiškai radinys atitinka ankstyvosios krikščionybės memorialinius statinius.
„Iki šiol aštuonkampės bažnyčios čia nebuvo žinomos, tačiau mes jas pažįstame iš Rytų Viduržemio jūros regiono, kur jos pirmą kartą pasirodė IV mūsų eros amžiuje“, – pridūrė M. Zardarianas iš Armėnijos nacionalinės mokslų akademijos.
Kryžminio plano prieduobėse tyrėjai rado medinės platformos liekanų, kurios buvo datuotos radiokarboniniu būdu IV mūsų eros amžiaus viduriu. Maždaug 30 m skersmens aštuonkampio formos pastatas turi paprastas skiedinio grindis ir terakotines plyteles. Marmuro fragmentai rodo, kad bažnyčia buvo gausiai dekoruota, o medžiaga importuota iš Viduržemio jūros regiono.
Vokietijos ir Armėnijos komanda Armėnijoje dirba nuo rugsėjo mėn. Jie planuoja tęsti kasinėjimus, siekdami išsiaiškinti daugiau detalių, įskaitant bažnyčios dedikacijos tapatybę.
Pasak padavimo, 301 m. po Kr. šventasis Grigalius Švietėjas Artaksate atvertė armėnų karalių Tiridatą III į krikščionybę ir Armėnija tapo krikščioniška valstybe. Šiuos įvykius primena viduramžių Choro Virapo vienuolynas, esantis netoli dabar atrastos bažnyčios. Anksčiau čia buvo karališkasis kalėjimas, nuo kurio vienuolynas ir gavo pavadinimą. „Virap“ armėnų kalba reiškia ‚duobę, pilną nuodingų gyvatės ir vabzdžių‘, į kurią buvo metami kaliniai. Karalius Tiridatas III požeminiame kalėjime 15 metų kalino šventąjį Grigalių Švietėją, kol jis buvo atverstas į krikščionybę.
Didžiąją Armėniją valdė Artašidų ir Aršakidų dinastijos, o jos sostinė buvo Artaksata. Helenizmo epochoje miestas išaugo į svarbų metropolį ir beveik šešis šimtmečius buvo valstybės sostinė.
