Černobylio katastrofos 35-osios metinės Baltarusijos sostinėje Minske buvo paminėtos Mišiomis, kurias balandžio 25-ąją aukojo Minsko ir Mogiliavo arkivyskupas emeritas Tadeuszas Kondrusiewiczius. Po Mišių, aukotų Šv. Simono ir Elenos bažnyčioje, arkivyskupas padėjo gėlių prie šalia bažnyčios pastatyto Nagasakio varpo.
„Balandžio 26 dieną minime liūdną sukaktį – 35-ąsias Černobylio katastrofos metines. Tai buvo didžiausia žmogaus sukelta katastrofa žmonijos istorijoje. Jos poveikį mes jaučiame ir šiandien“, – kalbėjo arkivyskupas. Pasak jo, Baltarusijos žmonės, kaip ir kiti, ypač kaimyninių Ukrainos ir Rusijos gyventojai, tris su puse dešimtmečio kovoja su radioaktyviąja pandemija. Šiandien būtina su dėkingumu prisiminti didvyriškus baisios avarijos likviduotojus, kurie patys ėjo į pragarą, kad sumažintų pavojaus lygį. Reikia dėkoti gydytojams, reabilitacijos centrams, labdaros organizacijoms už pagalbą nukentėjusiems.
Baisios katastrofos priežastys nėra iki galo žinomos, sakė arkivyskupas ir priminė, kad branduolinė energija naudojama ne tik žmonijos labui, bet ir kaip ginklai. „Prisiminkime Hirošimą ir Nagasakį. Šimtai tūkstančių nekaltų žmonių žuvo numetus ant tų miestų atomines bombas. Minske šalia Šv. Simono ir Elenos bažnyčios 2000 m. pastatytas varpas iš Nagasakio ne tik primena tą katastrofą, bet ir įspėja žmoniją, kokios gali būti netinkamo branduolinės energijos naudojimo pasekmės.
Po Mišių arkivyskupas kartu su pamaldų dalyviais nuėjo prie Nagasakio varpo bažnyčios šventoriuje ir prie jo padėjo gėlių. „Prisimename Hirošimos ir Nagasakio bombardavimą, Černobylio, Fukušimos ir kitas katastrofas ne tam, kad draskytume neužgydytas žaizdas, bet kad išvengtume tokių tragedijų ateityje.“ Aukų atminimas buvo pagerbtas trisdešimt penkiais Nagasakio varpo dūžiais.
Balandžio 26-ąją Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus taip pat pagerbė Černobylio tragedijos aukas ir prašė neužmiršti jos pamokų. Patriarcho vaizdo žinia buvo perduota Kijeve vykstant sukakties minėjimui.
Patriarchas Baltramiejus pažymėjo, kad Ukrainos gyventojams teko išgyventi didžiausią branduolinę katastrofą taikos laikais, kurios pasekmės vis dar juntamos, vis dar „skamba mūsų galvose ir širdyse“. Nuo nelaimės nukentėjo ne tik Ukraina, bet ir kaimyninės šalys, ji paveikė platų regioną, negrįžtamai sužalodama daugybę žmonių ir gamtą.
Nors šeštajame ir septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje branduolinės energijos naudojimas taikiems tikslams buvo perspektyvi žmonijos viltis, tačiau Černobylio tragedija parodė, kokie skuboti ir nepagrįstai optimistiški buvo tokie lūkesčiai. Pasak patriarcho, žmonija niekada neturėtų pamiršti tragiškų savo nesėkmių padarinių ir, pasimokiusi iš klaidų, sakyti „ne“ technologijoms, keliančioms grėsmę žmogui ir aplinkai. „Melskimės“, – ragino patriarchas Baltramiejus, – „kad Černobylio atminimas nenueitų veltui.“
