Vokietijoje daugumą tikinčiųjų sudaro evangelikai liuteronai ir katalikai, tačiau jie nevienodai pasiskirstę. Jei Bavarijoje katalikų yra dauguma, tai šalies šiaurėje jie sudaro mažumą.
Evangelijos žinia į šias teritorijas atkeliavo dar 9 amžiuje. Kaip vienas svarbiausių apaštalų gerbiamas šv. Ansgaras, gyvenęs IX amžiuje. Buvo įkurta Hamburgo–Brėmeno vyskupija, bet po reformacijos Hamburge iš viso katalikams buvo draudžiama turėti savo pamaldas.
Pasikeitimai įvyko XIX a. viduryje ir nuo tada šalia evangelijų liuteronų veikė ir įvairios kitos krikščioniškos Bažnyčios. 1995 m. po Vokietijos suvienijimo buvo pertvarkytos ir vyskupijų ribos, įkurta Hamburgo arkivyskupija, į kurią įeina ir dalis buvusių Vokietijos Demokratinės Respublikos žemių.
Šiuo metu Hamburgo arkivyskupijai vadovauja arkivysk. Stefan Hesse. Jis taip pat vadovauja Vokietijos vyskupų konferencijos komisijai, kuri sprendžia su migracija susijusius pastoracinius, socialinius ir politinius klausimus.
2025 m. vasario 19 d. LVK delegatas užsienio sielovadai arkivysk. Lionginas Virbalas susitiko su atsakingu už sielovadą ne vokiškai kalbančių katalikų dr. Michael Becker. Jis palaiko ryšį su visomis Hamburgo tautinėmis bendruomenėmis, taip pat ir su lietuviais, yra dalyvavęs įvairiose jų šventėse.
Arkivyskupas kalbėjosi apie tolesnę lietuvių sielovados veiklą ir jos organizavimą. Dr. M. Becker prisiminė praeitų metų susitikimą su įvairių Hamburgo lietuvių grupių atstovais, susitarimą dėl arkivyskupijos skirtų patalpų naudojimo laiko bei įsipareigojimą bendradarbiauti. Galima sakyti, kad tarp visų tautinių grupių lietuviai yra privilegijuoti, nes tik kelioms bendruomenės arkivyskupija suteikia ir pilnai išlaiko sielovados ir kultūrinei veiklai skirtas patalpas.
Lietuvių katalikų misijos patalpose vyksta sielovados renginiai, o taip pat Hamburgo lietuvių bendruomenės susitikimai. Šiomis patalpomis pasinaudoja Hamburgo lietuvių mokykla „Abėcėlė“, repetuoja tautinių šokių kolektyvas „Gintaras“.
Per Hamburgo uostą XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Šiaurės ir Pietų Ameriką išvyko apie 6 milijonus europiečių. Tarp jų buvo ir nemažai lietuvių. Tačiau šiuo metu pats Hamburgas tapo imigrantų miestu. Apie 40 procentų katalikų vyskupijoje yra atvykę iš kitų šalių arba jų palikuonys. Didžiausios yra lenkų, kroatų, portugalų bendruomenės, o iš viso Hamburgo arkivyskupijoje yra 26 kalbinės katalikų grupės.
Lietuviai, nors nėra didelė bendruomenės, bet turi gilias šaknis. Jau nuo pokario, 1947 m. čia apsigyvenę karo pabėgėliai organizavosi ir jungėsi į įvairias veiklas. Įsikūrė ir katalikiškos organizacijos. Daugelis čia gyvenančių lietuvių šiltai prisimena kunigą Vaclovą Šarką ir kitus, kurie daug padarė dėl lietuvių bendruomenės ir katalikiškos veiklos.
