Arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai, dalinasi apie Aparesidos šventovę (Basílica do Santuário Nacional de Nossa Senhora Aparecida) Brazilijoje.
Šventovė, dedikuota Švč. M. Marijai, šalies globėjai, yra viena žymiausių šalies religinių struktūrų tarptautiniu mastu.
„Aparesidos šventovėje labai aiškiai supranti, kad Brazilija yra didžiulė, o žmonių tikėjimas vis dar gyvas. Įdomiausia, kad čia gerbiamos Mergelės Marijos statulėlė yra visiškai mažutė – gal apie 30 cm aukščio. Būtent jai pagerbti XX a. pastatyta nauja šventovė yra antra pagal dydį po Romos Šv. Petro bazilikos. 1980 m. ją konsekravo popiežius Jonas Paulius II. Išpuoštas meniškamis, moderniomis mozaikomis – apie jų ikonografinę žinią reikėtų ilgai pasakoti. Tik viena svarbi pastaba – menininkai siekė atvaizduoti Brazilijos tikrovę: gamta, žmonės, aplinką. Žvelgiančiam į tuos vaizdus nekyla abejonių, kur ši šventovė stovi”, – dalinasi arkivyskupas.
Marijos šventovė – vienas lankomiausių katalikų piligrimystės centrų.
„Aparesidos šventovę kasmet aplanko apie 12-15 milijonų maldininkų. Vien jos viduje gali tilpti 45 tūkstančiai. Čia patarnauja 70 kunigų, priklausančių redemptoristų kongregacijai. Apsilankius pirmadienį buvo gana „tuščia” – „tik” koks vienas kitas tūkstantis Mišių dalyvių. O Mišių būna penkios ar šešias per dieną”, – rašoma panešime socialiniame tinkle.
„Aparesidos šventovė turi ir lietuvišką akcentą – medinį kryžių, kurį padovanojo San Paulo lietuviai. Deja, kol vyksta remonto darbai, jis paslėptas tarnybinėse patalpose”, – priduriama jame.
Aparesidos Mergelė visuomet buvo laikoma vargšų, atstumtųjų, sunkumus patiriančių žmonių užtarėja, yra sakęs vietos kunigas José Ulises da Silva.
„Ir svarbiausia – šios pamaldumo vietos kilmė. 1717 metais žvejai upėje, kuri vadinasi Paraiba do Sul su tinklais netikėtai ištraukė Mergelės Marijos statulėlę, bet be galvos. Sraunioje ir gilioje upėje dar kartą užmetę tinklus, ištraukė ir josi galvą. Toks neįtikėtinas atsitikimas negalėjo neatkreipti dėmesio. Statulėlės galva buvo priklijuota prie kūno vašku, o kadangi tai atrodė nelabai gražiai – buvo pasiūtas statula dengiantis apsiaustas. Taip ir kilo tradicija šią Marijos statulą apgaubtai puošniai išsiuvinėtu apsiaustu. Be dailių ornamentų dabar ant jo Brazilijos bei Vatikano vėliavos. 1904 m. statulėlė buvo vainikuota aukso karūna ir įgavo dabar matomą išvaizdą”, – toliau pasakoja L. Virbalas.
„Yra dar du reikšmingi aspektai. Upės, kurioje Marijos statulėlė buvo rasta, vardas vietos indėnų kalba reiškia „nevaisingą vandenį”. O prieš 300 metų buvo įprasta, kad jaunai vergei, kuri pastodavo nuo savo šeimininko, būdavo nukertama galva ir kūnas įmetamas į upę. Būtent tokioje aplinkoje ir tokioje upėje buvo rasta Marijos statulėlė su atskirta galva, kuri išgarsėjo stebuklais, sutraukia milijonus tikinčiųjų, kurią aplankė jau trys popiežiai. Kaip čia neprisiminti, kad Marijos Sūnus gimė gyvulių užeigoje, buvo nukankintas ant vergams skirto mirties įrankio – kryžiaus. Jis – Jėzus Kristus, priėmęs mirties nevaisingumą, yra mūsų Gelbėtojas dovanojantis nesibaigiantį gyvenimą”, – dalinasi jis.
2017 m. Aparesidos Dievo Motinos šventovė minėjo 300 metų jubiliejų, kurį pažymėjo įvairūs renginiai.