Lapkričio 13 d. meldžiantis už kunigus ir pašvęstuosius arkivyskupas Gintaras Grušas pamokslo Aušros Vartų atlaiduose metu kalbėjo apie padėkos ir vilties svarbą mūsų gyvenimuose.
„Melsdamiesi negalime tik prašyti, negalime būti užsiėmę tiktai sunkumais pasaulyje, bet turime sugebėti dėkoti. Dėkoti Viešpačiui pirmiausia už mūsų pačių pašaukimą, už mūsų gyvybę, dėkoti Viešpačiui už mums patikėtus žmones. Dėkoti ir adoruoti Jį dėl jų meilės”, – pamokslo metu pabrėžė dvasininkas.
„Mes patys gyvename pasaulyje, kuriam reikia gailestingumo. Pasaulis yra pilnas nevilties. Aplink mus karai, gamtinės nelaimės. Kai kurios, deja, net mūsų pačių sukurtos. Kartais pajaučiam, kad esame melo apsuptyje. Per šias Mišias girdėsime sirenas, testuos pavojaus sistemą. Bet tai ir mums priminimas apie galimus pavojus ir apie tai, kaip labai mums reikia vilties”, – pastebėjo arkivyskupas.
„Šiandien, kai meldžiamės už kunigus, pašvęstojo gyvenimo vyrus ir moteris, ypatingu būdu suprantame, kad esame pašaukti būti vilties ženklais šiandienos visuomenėje. O vilties taip reikia. Turim būti pasiruošę išpažinti ir nurodyti, iš kur ta mūsų viltis ateina ir kaip kiti gali ją pasiekti. Todėl pirmojo skaitinio žodžiai labai aktualūs mums šiandien. Apaštalas sako: „Primink jiems, kad būtų pasiryžę kiekvienam geram darbui, nieko neapkalbinėtų, nesikivirčytų, būtų nuosaikūs, visiems žmonėms rodytų meilumą“ (plg. Tit 3, 1.2). Mes susirinkome melstis pirmiausia už mus pačius, kad savo gyvenimu, savo pašaukimu sugebėtumėm liudyti tą viltį, kuri yra mums suteikta. Mes meldžiamės ir už pašaukimus, kad dar beieškantys savo kelio jį atrastų. Atrastų viltį savo gyvenime, atrastų, kaip būti vilties žiburiais kitiems”, – kalbėjo jis tądien.
