„Man patinka mokykla, kurioje dirbau, tačiau šiandien esu čia, nes berniuko nevadinau mergaite”, – sako Airijoje įkalintas krikščionis mokytojas. Rugsėjo 5 d. mokytojas už atsisakymą translyčio mokinio pageidavimu vartoti lyties atžvilgiu neutralius įvardžius bei už nepagarbą teismo sprendimui nesiartinti prie mokyklos, Enochas Burke’as (Inokas Burkas) buvo įkalintas. Jis pažeidė teismo nutartį nevesti pamokų Vestmito mokykloje, kurioje dirbo.
Teisėjui paskelbus nutartį dėl įkalinimo, airis mokytojas pareiškė, kad jam yra protu nesuvokiama, kad iš teismo salės jis bus vedamas į savo įkalinimo vietą, tačiau savo krikščioniškų įsitikinimų jis teigė vis tiek neatsisakysiantis net ir tokiomis jam sudėtingomis aplinkybėmis.
Teisminiai nesutarimai prasidėjo dėl to, kad šis tvirtų krikščioniškų pažiūrų mokytojas atsisakė kreiptis į lytį keičiantį mokinį neutraliu daugiskaitiniu įvardžiu „jie” (angl. „they”), o ne vyrišką lytį rodančiu įvardžiu „jis”. Dar gegužės mėnesį mokytojo vadinti nauju įvardžiu paprašė jo mokinys ir tėvai. Airijos Anglikonų Bažnyčiai priklausanti mokykla tuomet sutiko su jų prašymu, o mokytojas – ne.
E. Burke’as teisėjui sakė: „Esu mokytojas ir nenoriu būti įkalintas. Šiandien noriu būti tik savo klasėje, ten, kur buvau suimtas”.
Mokytojas sakė mylįs savo mokinius, kuriems dėsto vokiečių kalbą, istoriją ir politiką, taip pat debatus. Jis teigė: „Translytiškumas prieštarauja mano krikščioniškam tikėjimui. Tai prieštarauja Šventajam Raštui, Airijos Bažnyčios ir mano mokyklos etosui”.
Kalbėdamas apie nušalinimą nuo pareigų, E. Burke’as sakė: „Mano religiniai įsitikinimai nėra nusižengimas. Jie nėra šiurkštus nusižengimas. Jie niekada tokiais nebus. Jie man yra brangūs. Niekada jų neneigsiu ir neišduosiu, ir niekada nepaklusiu įsakymui, kuris iš manęs to reikalautų. Man tai tiesiog neįmanoma”.
Savo nušalinimą nuo pareigų jis pavadino „nepagrįstu, neteisingu ir nesąžiningu”. Jis taip pat pridūrė: „Nušalinimas nuo pareigų suteršė mano gerą įvaizdį, ypač mokytojo profesijoje, kur esi artimas daugeliui vietos bendruomenės narių. Tai paliks dėmę mano nepriekaištingo mokytojo darbo staže”.
E. Burke’as teigė, kad jį siejo puikūs santykiai su mokiniais. Jis klausė, kaip galės grįžti į mokyklą ir nusižeminti tam, kas, jo nuomone, buvo „akivaizdžiai neteisinga”, ir ką jis taip pat apibūdino kaip „sąžinės priekaištus”. J. Burke’as teismui sakė, kad, jo nuomone, Airijoje mokytojai per prievartą verčiami vartoti translyčių pageidaujamus įvardžius.
