Archeologai Nazarete atrado namą, kuriame, kaip manoma, gyveno Kristus. Dabar mokslininkai ginčijasi, ar taip yra iš tiesų, o kai kurie tikisi, kad atradimas padės atsakyti į dar svarbesnį klausimą: ką Jėzus veikė prieš pradėdamas skelbti savo mokymą?
Didžiausia Biblijos mįslė: beveik nieko nežinome apie Kristaus gyvenimą, kol jis pradėjo savo viešą veiklą būdamas maždaug 30 metų. Evangelijos apie tai nutyli. Tik vienoje Evangelijos pagal Luką vietoje yra pasakojimas apie tai, kaip 12-metis Jėzus sužavėjo išmintingus vyrus savo išmintimi ir judėjų įstatymo žinojimu.
Visa kita yra neaišku. Kur Kristus gyveno kitus 18 metų? Ką jis veikė? Kaip atrodė? Tikslaus atsakymo į šiuos klausimus nėra. Dėl netikrumo kyla įvairių spekuliacijų, kuriomis neįprastų teorijų šalininkai mėgsta naudotis. Vieni teigia, kad jis keliavęs į Indiją arba į Etiopiją, kiti – kad jis turėjęs žmoną ir kelis vaikus. Istorikai nerado šių hipotezių patvirtinimo, o krikščionys jas laiko fikcija.
Pasak Evangelijų, praėjus kuriam laikui po Jėzaus gimimo, jo žemiškieji tėvai Juozapas ir Marija persikėlė į Nazaretą. Įdomu tai, kad, išskyrus Evangeliją, Nazaretas nebuvo minimas mūsų eros I–II amžių istoriniuose šaltiniuose, tarsi jo niekada nebūtų buvę. Istorikų dokumentuose jis atsiranda tik nuo III amžiaus – tai nedidelė gyvenvietė šiuolaikinio Izraelio šiaurės rytuose.
Galbūt ji būtų ir likusi tokia maža ir nepastebima, jei ne greitas krikščionybės plitimas visoje Romos imperijoje. IV amžiuje Nazaretas išsiplėtė į miestą dėl piligrimų antplūdžio. Po šimtmečio namo, kuriame, kaip tikima, gyveno Šventoji Šeima, vietoje buvo pastatyta bažnyčia. Ji stovėjo kelis šimtus metų. Laikui bėgant ta bažnyčia buvo užmiršta. XIX amžiuje mokslininkai pradėjo tvirtinti, kad Kristus negyveno Nazarete, o pravardė „nazarietis“ reiškia ką kita – „šventas žmogus“.
Norėdamos įrodyti priešingai, vieno katalikų vienuolyno seserys mieste suorganizavo kasinėjimus. Po kelerių metų buvo rasti šios V amžiaus bažnyčios pamatai. Įdomu tai, kad po jais buvo aptikta dar viena struktūra. Tačiau jų ištirti nebuvo įmanoma – vienuolės dėl nežinomų priežasčių nutraukė kasinėjimus. Praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje grupė archeologų tęsė tyrimus. Mokslininkai rado daug Kristaus laikų artefaktų. Bet ir šis darbas nebuvo baigtas – sutrukdė Antrasis pasaulinis karas. Tik 2006 m. tyrimas buvo atnaujintas. Mokslininkai vis pranešdavo radę namą, kuriame užaugo Jėzus. Tačiau jų argumentai buvo nuolat paneigiami.
Neseniai BBC išplatino archeologo Keno Darko analogišką „sensacingą pareiškimą“, taip pat sukėlusį diskusijas. Mokslo bendruomenė yra sutrikusi, kad šie radiniai buvo paremti XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio kasinėjimų archyviniais dokumentais. Pats profesorius sako, kad jis nustatė būsto vietą „taip tiksliai, kaip leidžia šiuolaikinis mokslas“.
Darkas rado I mūsų eros amžiaus pastato liekanas, kurios yra identiškos statiniams, išlikusiems iš tų laikų kituose Palestinos regionuose. Jis taip pat sugebėjo atkartoti originalų bizantiškos bažnyčios, pastatytos virš namo, eksterjerą.
„Vienu metu ši vieta buvo naudojama kaip masinio lankymo objektas. Tai liudija rastos bažnyčios pamatai. Joje buvo patalpa su I amžiaus Kristaus namu. Ji buvo iškalta uoloje. Ir aplink ją buvo pastatyta bažnyčia“, – žurnalistams sakė profesorius Kenas Darkas.
Pasak jo, bizantiečiai senovės namo liekanas saugojo, o ne panaudojo kaip statybines medžiagas. Tai parodo jų svarbą.
„Tačiau daug labiau stebina tai, kaip buvo pastatytas šis I amžiaus namas. Jo kūrėjas buvo kvalifikuotas architektas“, – pažymi mokslininkas.
Ir greičiausiai būstą pastatė pats Juozapas, Marijos sužadėtinis, žemiškasis Jėzaus tėvas. Keista, nes pagal tradiciją jis laikomas dailide. Ir Juozapas šio amato mokė Kristų.
„Iš kur šitam tokia išmintis ir stebuklinga galybė? Argi jis ne dailidės sūnus?! Argi jo Motina nesivadina Marija, o Jokūbas, Juozapas, Simonas ir Judas argi ne jo broliai? Ir jo seserys – argi jos ne visos gyvena pas mus? Iš kur jam visa tai?“ – tokius besipiktinančių Jėzaus kaimynų žodžius galima rasti Mato evangelijoje.
Tačiau, kaip mano mokslininkai, „dailidė“ yra neteisingas graikų kalbos žodžio „tekton“ vertimas. Šio žodžio prasmė buvo platesnė ir dviprasmiškesnė. „Jis reiškia „statybininkas“. Jis galėjo būti ir mūrininkas, ir stalius. Apskritai, skirtingų specializacijų, susijusių su statybomis, žmones galima būtų taip vadinti“, – aiškina rusų ortodoksų Biblijos tyrinėtojas Andrejus Desnickis.
Tačiau šios prielaidos dar nėra patvirtintos radiniais. Archeologai dar turi atlikti visapusiškus tyrinėjimus tiek Kristaus gimtajame mieste, tiek jo apylinkėse.
