Archeologų komanda atkasė artefaktus iš senovinės žydų laidojimo olos, susijusios su Salomėja, kuri pagal kai kurias krikščioniškas tradicijas buvo Jėzaus gimimo akušere.
Ši ola yra šimtmečius gyvuojanti krikščionių piligrimystės vieta, esanti Lachišo regione centriniame Izraelyje, antradienį pranešė laikraštis „Times of Israel”. Pirmą kartą plėšikai į sudėtingai įrengtą urvą pateko 1982 m., o 1984 m. jis buvo oficialiai atkastas. Dabar jis vėl tyrinėjamas, o Izraelio senienų valdybos (IAA) mokslininkų komanda ruošiasi jį atverti visuomenei.
„Manome, kad piligrimai čia ateidavo, išsinuomodavo aliejinę lempą, atlikdavo maldas viduje ir eidavo toliau”, – sakė IAA archeologas Zvi Fireras. – Tai kaip šiandien, kai einama prie gerbiamo rabino kapo ir ten uždegama žvakė”.
Pasak jo, laidojimo ola tapo piligrimų tikslu po to, kai vietos krikščionys Bizantijos laikais ją identifikavo kaip Salomėjos laidojimo vietą.
Neseniai archeologai prie urvo įėjimo aptiko beveik 371 kvadratinio metro ploto kiemą. Jame yra išsamūs akmens raižiniai, aukštos arkos, mozaikinės grindys ir parduotuvės, kurioje piligrimai galėjo nuomotis aliejines lempas, liekanos.
Archeologai teigė, kad rasta šimtai lempų, rašo „Jerusalem Post”. Iš jų daugiau nei dvi dešimtys – aštuntojo ar devintojo amžiaus – buvo rastos nepažeistos.
Salomėja, arba šventoji Marija Salomėja, žinoma kaip Zebediejaus žmona ir Jokūbo Didžiojo bei evangelisto Jono motina. Biblijoje ji pasirodo kaip viena iš Jėzaus sekėjų, kuri buvo Jo nukryžiavimo ir mirties liudininkė ir per Velykas atnešė kvepalų Jo kūnui patepti.
Daugelis katalikų skeptiškai vertina iš apokrifinės Jokūbo evangelijos paimtą legendą, kurioje sakoma, kad Salomėja buvo akušerė, kuri netikėdama atėjo į Betliejaus tvartą ir atsivertė.
„Jokia akušerė nepadėjo jam gimti, joks moterų pareigingumas nesikišo”, – rašė Bažnyčios daktaras šventasis Jeronimas knygoje „Amžinoji Švenčiausiosios Mergelės Marijos nekaltybė: Prieš Helvidijų”. Ji pati savo rankomis įvyniojo Jį į vystyklus, pati būdama ir motina, ir akušere.”
Fireris paaiškino, kaip šis urvas galėjo būti siejamas su Salomėja.
„Salomėjos vardas galėjo atsirasti senovėje ant vienos iš kapo kaulų (akmeninių dėžučių), o tradicija, siejanti šią vietą su akušere Salomėja, susiformavo, kai olą pradėjo garbinti krikščionybė”, – sakė jis laikraščiui „Times”.
Olą sudaro kelios patalpos, įskaitant pirmąją, kuri datuojama Antrosios šventyklos laikotarpiu, arba nuo VI a. pr. m. e. iki 70 m. po Kristaus. Vidinės laidojimo olos patalpos yra iš Bizantijos epochos, arba maždaug nuo 300 iki 600 m. po Kristaus.
Naujausi atradimai padaryti tuo metu, kai archeologai ruošiasi pirmą kartą atverti urvą visuomenei, nes tai yra Judėjos karalių kelio – 96 km žygio, kuriame yra dešimtys istorinių archeologinių vietovių – dalis.
Projektui vadovauja IAA, Jeruzalės ir paveldo ministerija bei Žydų nacionalinis fondas.
