Šie metai laikomi didžiausiais rinkimų metais istorijoje – rinkimai vyks daugiau nei 60 šalių, kuriose gyvena beveik pusė pasaulio gyventojų. Vien Lietuvoje prie balsadėžių šiemet eisime penkis kartus. Nenuostabu, kad katalikams kyla klausimas: ar nebalsuoti yra nuodėmė?
Siekdama atsakyti į šį klausimą, ACI Prensa, ispanakalbė CNA naujienų agentūros partnerė, kalbėjosi su dominikonų kunigu broliu Nelsonu Medina, Dublino Miltauno instituto fundamentaliosios teologijos daktaru, ir kunigu Mario Arroyo (Marijumi Arojumi), kuris Romos Popiežiškajame Šventojo Kryžiaus universitete įgijo filosofijos daktaro laipsnį.
Rinkimai ir „bendrasis gėris“
Medina pabrėžė, kad „bendrasis kriterijus krikščioniui visada yra tas, kad jo veiksmas (arba sprendimas neveikti) vestų į bendrąjį gėrį, jam būtų palankus ar bent jau netrukdytų jo siekti“.
„Šalyse, kuriose balsavimas yra privalomas, atrodo, kad susilaikymas nuo balsavimo yra bent jau nominalus nusikaltimas; sunku suprasti, kaip tai galėtų būti skirta bendrajam gėriui“, – pažymėjo jis ir pridūrė, kad „dėl tos pačios priežasties į šią analizę neįtraukiame žmonių, kurie iš tingėjimo ar norėdami nesivarginti susilaiko nuo balsavimo. Akivaizdu, kad čia nėra teisingos moralinės motyvacijos“.
Domininkonų teologas sakė, kad „tais atvejais, kai balsuoti nėra privaloma, ir atmetus tinginystę ar paprastą patogumą, akivaizdu, kad vienintelis tikslas, kuris gali būti teisingas susilaikant nuo balsavimo, yra protestuoti, kad pats rinkimų procesas yra korumpuotas (dėl akivaizdaus ar neišvengiamo sukčiavimo), arba atmesti visus kandidatus dėl jų nekompetencijos ar žemos moralinės kokybės“.
„Tad kyla klausimas: kokį poveikį galima numatyti dėl tokio sprendimo?“ – pažymėjo jis.
Jei yra „tikrumas, kad procesas yra korumpuotas“, vietos teisės aktuose gali būti svarstoma galimybė pripažinti rinkimus negaliojančiais tuo atveju, jei masiškai susilaikytų nuo balsavimo, o jei „galima numatyti“, kad tai gali būti pasiekta, Medina mano, kad „būtų teisinga nebalsuoti“.
„Kita vertus, jei ši galimybė nereali, susilaikyti nuo balsavimo paprasčiausiai reiškia atsisakyti savo balso ir galimo indėlio į viešąjį dialogą, o tai neatrodo etiškai teisinga“, – pažymėjo jis.
Prastos kokybės kandidatai
Kalbėdamas apie idėją „nebalsuoti iš noro protestuoti prieš prastą visų kandidatų kokybę“, kunigas dominikonas nurodė svarbų aspektą. Jei yra galimybė, kad vienam kandidatų laimėjus, jis pakeistų žaidimo taisykles, pavyzdžiui, įtvirtindamas naują konstitucijos versiją, kuri jį įamžintų valdžioje, tuomet atrodo, kad geriau balsuoti už „mažesnį blogį“, atsižvelgiant į tai, kad tokio kandidato pergalė panaikintų realių pokyčių galimybę regimoje ateityje.
„Kita vertus, jei visi kandidatai yra nepatrauklūs, bet nėra akivaizdžios grėsmės, kad žaidimo taisyklės pasikeis, vis dėlto galima sakyti, kad yra alternatyvų, kurios tokį protestą padarytų labiau matomą, pavyzdžiui, įmesti į balsadėžę tuščią biuletenį ar net pasiekti, kad būtų surinktas nemažas diskvalifikuotų balsų skaičius.“
Medinos nuomone, išskyrus atvejį, kai masinis susilaikymas atrodo įmanomas ir gali lemti rinkimų pripažinimą negaliojančiais, visi kiti scenarijai rodo, kad geriau balsuoti.
„Todėl, išskyrus minėtą atvejį, susilaikymas nuo balsavimo atrodo kaip veiksmas, kuris nėra geriausia išeitis, taigi jis neabejotinai susijęs su tam tikra nuodėmės forma, nors labai tikėtina, kad tai tėra lengvoji nuodėmė“, – sakė Medina.
Ar Dievas prašo manęs balsuoti, ar ne?
Dėl to, ar apsisprendimas nebalsuoti gali būti nuodėmė, Arroyo mieliau pateikė „pozityvią perspektyvą“. „Ar Dievas prašo manęs balsuoti, ar ne? Ar Dievui patinka, kad aš balsuoju? Ar balsavimas pasitarnauja man ir mano visuomenei? Ar balsavimas gali būti laikomas socialinės meilės praktika?“
susilaikymas nuo balsavimo atrodo kaip veiksmas, kuris nėra geriausia išeitis, taigi jis neabejotinai susijęs su tam tikra nuodėmės forma, nors labai tikėtina, kad tai tėra lengvoji nuodėmė.
Tačiau kunigas pripažino, kad „nuodėmės klausimo iškėlimas pasitarnauja kaip protinga atskaitos sistema, veikianti analogiškai futbolo aikštės riboms, kurios apibrėžia žaidimo lauką“.
Remdamasis Bažnyčios socialinės doktrinos kompendiumu ir Katalikų Bažnyčios katekizmu, Arroyo atkreipė dėmesį, kad „kataliko pareiga yra dalyvauti viešajame gyvenime pagal savo galimybes, todėl apsiriboti tik balsavimu jau reiškia apriboti savo dalyvavimą“.
Nors apie balsavimą nekalbama „nuodėmės ar ne nuodėmės terminais“, – sakė kunigas, – „vis dėlto suprantama, kad neatsakingumas ir, kitaip tariant, tingumas bei nesidomėjimas politika, verčiantis nebalsuoti, savaime gali būti nuodėmė, paprastai nesunki“.
Katekizmo paragrafas 2239, pastebi Arroyo, teigia: “Piliečiai privalo visuomenės gėrio labui bendradarbiauti su viešąja valdžia tiesos, teisingumo, solidarumo ir laisvės dvasia. Tėvynės meilė ir tarnavimas jai kyla iš dėkingumo pareigos ir meilės tvarkos. Pavaldumas teisėtai valdžiai ir tarnavimas bendrajam gėriui reikalauja, kad piliečiai atliktų savo užduotį politiniame bendruomenės gyvenime.”
Šiuo atžvilgiu, pabrėžė jis, „galime sakyti, kad pilietinių pareigų vykdymas yra dėkingumo ir meilės pareiga visuomenei, kuri padėjo mums augti“.
„Labiausiai tiesioginę nuorodą šia tema galima rasti katekizmo paragrafe 2240: „Klusnumas valdžiai ir bendra atsakomybė už bendrąjį gėrį moraliniu lygmeniu įpareigoja mokėti mokesčius, naudotis rinkimų teise, ginti šalį“, – pridūrė jis.
„Sakykime, kad [katekizmas] naudojimąsi rinkimų teise priskiria tam pačiam lygiui kaip ir mokesčių mokėjimą – teisingumo pareigai. Jame vėlgi nekalbama apie nuodėmę ar jos nedarymą, bet apie moralinį reikalavimą. Ten nenurodoma, ar ši pareiga yra rimta, ar ne. To nepadarius, daroma prielaida, kad ji nėra rimta”, – pažymėjo jis.
Ketvirtasis įsakymas ir susilaikymas nuo balsavimo
„Išvertus šią formuluotę į ‚nusidėti ar nenusidėti‘, – tęsė Arroyo, – galima teigti, kad nebalsuoti yra nedidelė nuodėmė. Kadangi aiškiai nenurodyta, kad tai yra rimta pareiga, iš teksto negalima daryti išvados, kad šis nusižengimas yra rimtas“.
„Tačiau kadangi tai yra moralinis reikalavimas, pareiga, suprantama, kad jos nevykdymas yra lengvas nusižengimas teisingumo dorybei ir ketvirtajam Dievo įstatymo įsakymui“, apie kurį kalbama katekizmo paragrafe 2240.
Apibendrindamas Arroyo sakė, kad nedalyvavimas balsavime „yra maža nuodėmė, nukreipta prieš teisingumą, ketvirtąjį Dievo įsakymą, socialinę meilę ir, ji prilygsta, tinginystės, apatijos ir neatsakingumo nuodėmei“.
