2022-ieji Kauno arkivyskupijoje buvo Ukrainos karo, tebesitęsiančio Sinodinio kelio bei jubiliejiniai „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ metai. Jiems buvo skirti ir pagrindiniai pranešimai praeitų metų arkivyskupijos gyvenimo kronikose.
Solidarizuojantis su Ukraina
Baigiantis kelerių metų pandemijos iššūkiams, karas Ukrainoje 2022-ųjų vasario 24 d. sujudino nusistovėjusį maldos, veiklos ritmą arkivyskupijos bendruomenėje, paskatino visais įmanomais būdais atsiliepti į Ukrainos žmones ištikusį sukrėtimą. Vos tik nuskambėjus pirmosioms baugioms karo žinioms, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas kreipėsi į bendruomenę vaizdo žinia, sakydamas, jog „broliams ir sesėms Ukrainoje reikalinga nepaprastai stipri pagalba“.
Vasario 27 d. Lietuvos vyskupų kvietimu rinktasi į sekmadienio maldą bažnyčiose, religinėse bendruomenėse, maldos grupėse ir šeimose, kad liautųsi pražūtingas kraujo liejimas. Rinkliava bažnyčiose skirta Ukrainos žmonėms.
Karo žinia ištiko prieš pat Gavėnią, tad Pelenų trečiadienis popiežiaus Pranciškaus paraginimu buvo skirtas maldai ir pasninkui. Kauno arkikatedroje vyko per visą dieną trukusi Švč. Sakramento adoracija su institucijų bei organizacijų darbuotojais, įvairiomis bendruomenėmis.
„Toliau meldžiamės už ukrainiečių tautą, kad žmonės Ukrainoje būtų dabar išgelbėti, panašiai kaip kažkada išrinktoji tauta, kuri kentė priespaudą ir išsilaisvino šaukdamasi Viešpaties vardo“, – sakė Kauno arkivyskupas K. Kėvalas pirmojo Gavėnios sekmadienio homilijoje, pasidalydamas apie 10 punktų vaisingam Gavėnios laikui; juose nuskambėjo ir paraginimas pagelbėti Ukrainos žmonėms. Be to, Kauno arkivyskupas išplatino ir kreipimąsi „Nepasiduokime pagundai susipriešinti, nepailskime daryti gera, gyvenkime pergalės viltimi!“ (šis ir kiti arkivyskupo tekstai archyvuose, žr. >> )
Į pagalbos Ukrainos žmonėms akcijas tuo metu plačiai įsitraukė Kauno arkivyskupijos Caritas (Lietuvos Carito organizacija buvo suvienijusi savo pajėgas su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi, „Maisto banku“, Maltiečiais ir „Gelbėkit vaikus“), telkdami humanitarinę pagalbą, savanorius. Parapijose ieškota galimybių priimti karo pabėgėlius, buvo savanoriškai dalyvaujama jų registracijos centrų veikloje ir kt.
Kovo 20 d. Kaune, Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje, pradėta švęsti graikų apeigų katalikų liturgija ukrainiečių kalba (atvykstant patarnauti dvasininkams iš Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų bažnyčios). Nuo tada ukrainiečiai, prisiglaudę parapijose, bendruomenėse, šeimose, kas sekmadienį turėjo galimybę dalyvauti pamaldose ir būti Viešpaties paguosti.
Per Viešpaties Apreiškimą, vienijantis su Šventuoju Tėvu Šv. Petro bazilikoje, kur vyko Atgailos pamaldos, Kauno arkikatedroje bei Šiluvos bazilikoje Paaukojimo aktu Ukraina ir Rusija pašvenčiama Nekaltajai Švč. Mergelės Marijos Širdžiai.
Didįjį penktadienį arkivyskupas K. Kėvalas paskelbė žinią apie Velykas karo metu, drąsindamas Ukrainos pergalės viltį ir tikėjimą, jog Dievui nėra negalimų dalykų. Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelias Kaune buvo einamas drauge su pasitraukusiais iš Ukrainos žmonėmis, o mąstymai jam parengti pagal karo siaubą patyrusiųjų liudijimus.
Su taikos ir broliškumo maldavimais Taikos Karalienės užtarimu šventėme 2022 metų didžiuosius Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus Šiluvoje. Juose pirmą kartą Apsireiškimo koplyčioje vyko graikų apeigų katalikų liturgija meldžiant taikos Ukrainai. Šiluvos aikštėje surengiama maldos akcija už taiką solidarizuojantis su kitomis Europos bažnyčiomis.
kuo tamsesnė naktis, tuo ryškiau spindi žvaigždės.
„Yra gražiai sakoma – kuo tamsesnė naktis, tuo ryškiau spindi žvaigždės. Iš tiesų, šiemet ryškiau pamatėme daugelį svarbių dalykų. Pirmiausia, kad gyvenime esama sričių, kuriose negali būti jokių kompromisų. Nors Vakaruose teisingai pabrėžiame bendro sutarimo ir bendruomeniškumo svarbą, vis dėlto įsitikinome, kad ne visuomet toks sutarimas įmanomas. O kartais, ginant tiesą, tenka atiduoti ir patį brangiausią turtą – gyvybę. Šiandien ukrainiečiai išpildo Jėzaus kadaise pasakytus žodžius: „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (Jn 15, 13). Jų kova remiasi meile, didesne už patį gyvenimą“, – sakė arkivyskupas K. Kėvalas metų sandūroje, kai artėjome į Naujuosius 2023-iuosius metus.
Keliaujant Sinodinį kelią
2021 m. spalį pradėjus Sinodinį kelią, 2022-ųjų pirmasis pusmetis tapo intensyviu sinodinių susitikimų įvairiose aplinkose – Sinodinio kelio darbo grupėje, kunigų konferencijose, parapijose, vienuolijose, kitose bendruomenėse, universitetuose, gimnazijose, laiku. Sinodo temos (pagal arkivyskupijos parengtą rekomendacinę medžiagą) buvo aptariamos tarp šeimų, jaunimo, sužadėtinių, žurnalistų, menininkų, teisėsaugos darbuotojų, medikų, politikų. Šiuose susitikimuose gimė arkivyskupijos bendrosios sinodinės įžvalgos (jų pristatymas baigtas birželio 1 d.), čia dalytasi, jog Bažnyčia yra žmonėms brangi dėl galimybės palaikyti ryšį su Dievu, švęsti sakramentus, patirti bendruomeniškumą, o Sinodas mokė visus keliauti drauge, įvardyti bendruomenių problemas ir sunkumus.
Sinodinę kelionę apibendrino birželio 15 d. Kaune vykęs moderatorių simpoziumas. Jame apžvelgtas Sinodo diecezinis etapas ir svarstyta, kaip įgytą brangią patirtį galima toliau panaudoti puoselėjant tarpusavio bendrystę.
„Sinodinės kelionės didžiausia sėkmė, kad drauge kalbamės apie Bažnyčią“, – sakė simpoziume Kauno arkivyskupas K. Kėvalas apie Sinodą kaip ryškų žingsnį į priekį Bažnyčios gyvenime, kuomet žmonės užkalbinami, pasijunta svarbūs, jos bendrasavininkiai.
Birželio pabaigoje buvo paskelbta Kauno arkivyskupijos Sinodinio kelio diecezinio etapo įžvalgų sintezė. Ji užbaigta mintimi, kad šis sinodinis etapas buvo geros pratybos ir tolesniam bendruomenės gyvavimo stiliui.
Birželio 29 d. iškilminga Eucharistija Kauno arkikatedroje su apaštališkuoju nuncijumi bei Lietuvos vyskupais ženklino užbaigiamą nacionalinį Sinodinio kelio etapą ir išreiškė dėkingumą Dievo Dvasios vedimui, popiežiui Pranciškui, pradėjusiam Sinodą Bažnyčioje, bei visiems Sinodinio kelio dalyviams visose Lietuvos vyskupijose.
Švenčiant jubiliejinius „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ metus
„Paprasčiausias tiesos žodis pradėjo ardyti pamatus imperijos, kuri iš pažiūros buvo galinga, tačiau pastatyta ant melo ir brutalios jėgos smėlio, kurį tiesa nuplauna. Tie, kas pajėgė neišsigąsti tos jėgos, tapo nenugalimi“, – sakė Kauno arkivyskupas K. Kėvalas, antrąją šv. Velykų dieną Kauno arkikatedroje minint „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 50 metų jubiliejų bei švenčiant jos iniciatoriaus ir redaktoriaus kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ kunigystės 60-metį, be kita, atkreipdamas dėmesį, kaip akivaizdžiai Velykų įvykis atsiskleidė atskiro žmogaus ir tautos istorijoje.
Kauno arkikatedroje buvo eksponuojama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta paroda „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 50 metų jubiliejui. Šiluvos piligrimų centre veikė paroda, atskleidusi „Kronikos“ ir Šiluvos ryšį, jos atidaryme dalyvavo Pirmoji ponia Diana Nausėdienė.
Užbaigiant Šeimos-Amoris Laetitia metus, prisimenant vienijančios krikščioniškosios kultūros svarbą
Romoje vykstant Pasauliniam šeimų susitikimui ir švenčiant Šeimos-Amoris laetitia uždarymą, jų uždarymo šventė su šeimomis, šeimų sielovados bendradarbiais, savanoriais birželio 26 d. sekmadienį vyko Kauno arkikatedroje.
Šia proga Kauno arkivyskupas K. Kėvalas darsyk pabrėžė, jog Bažnyčia gina šeimą kaip prigimtinę ir geriausią aplinką augti vaikams ir bręsti patiems sutuoktiniams. Šeimų sielovados bendradarbiams padėkota už metų iniciatyvas bei programas, padedančias šeimoms Bažnyčioje keliauti drauge.
2022-aisiais, primenant bendras krikščioniškąsias šaknis bei vienijančios krikščioniškosios kultūros svarbą, sveikinome Kauną, tapusį Europos kultūros sostine, bei Lietuvos universiteto įkūrimo 100-metį. Arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui ir kardinolui Sigitui Tamkevičiui SJ įteikiami apdovanojimai VDU 100-mečio proga.
Pernai įšventintas jaunas kunigas bei jaunas diakonas, įsteigta nauja – Giraitės Šventosios Šeimos – parapija, pirmą kartą Kauno arkikatedros parapijoje vyko Misijų savaitė.
