Konstituciniam Teismui (KT) trečiadienį viešame posėdyje pradėjus nagrinėti Seimo nario Petro Gražulio apkaltos bylą šis teigė neprisimenantis, ar balsavo už kolegą Liną Jonauską, nors pripažino galėjęs suklysti.
„Ne kartą yra suklydę Seimo nariai, ir man yra tekę suklysti, galbūt netyčia ir pabalsavau“, – sakė P. Gražulis.
Po savo pasisakymo Konstitucinio Teismo posėdyje P. Gražulis pareiškė toliau procese nedalyvausiantis ir paliko salę.
„Aš viską pasakiau, yra mano parašytas atsiliepimas raštu, o man klausyti šitų marazmų, šitų konservatorių, nenoriu“, – palikęs KT posėdžių salę žurnalistams sakė P. Gražulis.
Išklausęs bylos dalyvius ir liudytojus Konstitucinis Teismas išėjo rašyti išvados.
Konstitucinio Teismo pirmininkas Gintaras Goda paskelbė, kad teismas išvadą turi parengti per mėnesį.
Apkaltos iniciatoriai: tai buvo sąmoningas veiksmas
Konstitucinis Teismas trečiadienį viešame posėdyje pradėjo P. Gražulio apkaltos bylą.
Į KT kreipėsi Seimas, prašydamas įvertinti, ar balsuodamas už šalia jo Seimo salėje sėdintį socialdemokratą L. Jonauską šiam nematant P. Gražulis nesulaužė Seimo nario priesaikos ir šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos.
Seimui byloje atstovaujantis konservatorius Andrius Vyšniauskas tvirtino, jog nėra abejonių, kad P. Gražulis už kolegą balsavo sąmoningai ir, parlamento vertinimu, taip sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
„2022 rugsėjo 15 dieną P. Gražulis balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos balsavo už Seimo narį L. Jonauską, šiam nematant. Seimo balsavimo sistemoje fiksuota, kad P. Gražulis balsavo prieš minėtą nutarimą, o L. Jonauskas susilaikė, tačiau atlikus ekspertizę nustatyta, kad L. Jonauskas fiksuojamas nusisukęs ir nefiksuojamas vykdantis tokius veiksmus, kaip paspausti mygtuką“, – sakė A. Vyšniauskas.
Jis taip pat pažymėjo, kad tai nebuvo smulkus procedūrinis pažeidimas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, o sąmoningas veikimas siekiant užkirsti kelią Seime svarstyti Civilinės sąjungos projektą, kuris įrašytas sesijos darbų programos projekte. Būtent per balsavimą dėl sesijos darbų programos P. Gražulis fiksuotas paspaudęs kolegos mygtuką.
„Tai nebuvo smulkus procedūrinis klausimas, tai buvo vertybiškai svarbus balsavimas. Keletą sesijų iš eilės mes turime situaciją, kai grupė Seimo narių siekia visomis išgalėmis blokuoti visos sesijos darbų programos patvirtinimą Seime, siekdama sustabdyti sesijos darbų programą, kuri suteikia galimybę svarstyti Civilinės sąjungos įstatymą, ir P. Gražulis tam ėmėsi neteisėtų veiksmų“, – tvirtino A. Vyšniauskas.
Procesą vadina susidorojimu
P. Gražulis pasisakydamas teisme teigė, jog apkaltos procesas pradėtas siekiant su juo susidoroti.
„Šiandien aš esu įsitikinęs, kad valdančioji dauguma priėmė sprendimą, o KT tą sprendimą įformins. Mano giliu įsitikinimu, jei KT būtų susipažinęs su byla, ją būtų atmetęs, aš galėjau suklysti ir pabalsuoti, ir nemačiau jokio motyvo balsuoti už konservatorių rudens sesijos programą“, – sakė P. Gražulis.
Šiandien aš esu įsitikinęs, kad valdančioji dauguma priėmė sprendimą, o KT tą sprendimą įformins
Jis pažymėjo esantis vienintelis parlamentaras, kuriam dėl balsavimo už kolegą pradėtas apkaltos procesas, nors mygtukus už kitus Seimo narius spaudė ir kiti parlamentarai.
„Dainius Kepenis du kartus suklydo ir pasakė per mikrofoną „atsiprašau, suklydau“, bet kadangi jis ne P. Gražulis, apkaltos nėra, Jurgitos Sejonienės atvejis, du kartus spaudė svetimą mygtuką registravimuisi. Bet jei tai būtų P. Gražulis, būtų apkalta, kadangi tai valdančiosios daugumo atstovas, apkaltos nėra“, – teigė P. Gražulis.
„Neparklupdysit jūs manęs. Jūs galite mane uždaryti, mandatą iš manęs atimti, bet neparklupdysit manęs“, – minėdamas valdančiuosius konservatorius sakė P. Gražulis.
Parlamentaras taip pat teigė galėjęs paspausti kolegos mygtuką, nors to neprisimenantis, pabrėžė, ir neturėjęs motyvo tą padaryti sąmoningai, nes papildomas balsas nebūtų buvęs lemiantis.
„Didžiausias nusikaltimas, jei netyčia paspaudei mygtuką – va čia tai Konstitucijos sulaužymas“, – piktinosi P. Gražulis.
Parlamentaras taip pat pažymėjo, kad Seimo apkaltos komisijos užsakyta teismo ekspertizė nenustatė, kad jis būtų balsavęs už kolegą.
„Teismo ekspertai nenustatė, kokius veiksmus atlikau, ko dar reikia, ar tai didžiausias nusikaltimas, vertas apkaltos ir dėl to dešimt metų negali būti renkamas Seimo nariu? Kur mes gyvenam, Šiaurės Korėjoj, Rusijoj?“ – palikęs KT posėdį žurnalistams sakė P. Gražulis.
„Jeigu teismo ekspertai nenustatė, kad aš balsavau, jūs ką, spiritizmo metu kambarėly išsikvietėt kažkokias dvasias ir nustatėt, kad aš balsavau? Kokiu būdu jūs nustatėt, ir dėl ko jūs nagrinėjat tą bylą?“ – kalbėjo P. Gražulis.
Balsavimui reikia mažiausiai dviejų veiksmų
Pirmajame teismo posėdyje savo pozicijas pristatė P. Gražulis bei vienas iš apkaltos iniciatorių parlamentaras A. Vyšniauskas, liudyti iškviesti Seimo nariai Linas Jonauskas, Andrius Palionis, Tomas Vytautas Raskevičius, Seimo kanceliarijos Veiklos administravimo departamento Informacinių sistemų skyriaus analitikas programuotojas Rytis Petronis.
Seimo Informacinių sistemų skyriaus darbuotojo KT teisėjai klausė, kaip veikia balsavimo sistema, ar įmanomos klaidos, kiek trumpiausiai gali trukti tarp vieno ir kito parlamentaro veiksmo balsuojant ir kitų detalių.
„Procesas prasideda nuo to, kad Seimui pirmininkaujančio asistentas paspaudžia mygtuką ir pradedamas balsavimas, nusiunčiamas signalas centriniam blokui, tada balsavimo pulteliuose įsijungia balsavimo mygtukai, nes šiaip jie nebūna aktyvūs“, – pasakojo R. Petronis.
Seimo kanceliarijos atstovas pažymėjo, kad balsavimo langas įsijungia tik tuose pulteliuose, kuriuose įdėta Seimo narį identifikuojama kortelė.
„Seimo narys, kad balsuotų, turi atlikti du veiksmus, registracija, tam užtenka paspausti bet kurį mygtuką balsavimo pultelyje, tada aktyvuojami trys mygtukai – už, prieš arba susilaikymas. Nuspaudus mygtuką, kol vyksta procedūra, lieka degti tik indikatorius to mygtuko, kad Seimo narys matytų, kokį veiksmą atliko, ir kol nesibaigė balsavimo veiksmas, galima pakeisti, t. y. jei netyčia pabalsuota „už“, galima pabalsuoti „prieš“, – sakė R. Petronis.
Seimas mato pagrindą apkaltai
Birželio 1 dieną Seimas patvirtino apkaltos komisijos išvadą, kad esama pagrindo pradėti apkaltos procesą P. Gražuliui.
Komisija, remdamasi faktinių aplinkybių visuma, konstatavo, kad šis politikas 2022 metų rugsėjo 15 dieną per vakarinį posėdį dėl Seimo nutarimo priėmimo balsavo ne tik už save, bet ir už L. Jonauską ir tokiu būdu elgėsi nesąžiningai, parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, diskreditavo Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą.
P. Gražulis teigia neprisimenantis, ar balsavo už kolegą, o apkaltos jam iniciatyvą yra pavadinęs politiniu valdančiosios daugumos susidorojimu.
Vaizdo įraše fiksuota, kaip parlamentaras tiesia ranką balsuoti, tačiau aiškiai nematyti, ar jis paspaudė mygtuką. Tuo metu L. Jonauskas pripažįsta nebalsavęs, nors jo balsas užskaitytas elektroninėje sistemoje.
2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.
P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad jis yra nuteistas už piktnaudžiavimą, nes 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas antradienį patvirtino ankstesnių teismų nuosprendžius, kad politikas piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Šis verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.
Be to, prokurorai nori šiam Seimo nariui pateikti įtarimus dėl homoseksualių asmenų viešo niekinimo ir tyčiojimosi iš jų. Kitą savaitę parlamentas planuoja balsuoti, ar panaikinti P. Gražulio teisinę neliečiamybę.
