Iškart po to, kai Anglikonų Bažnyčios Generalinis sinodas nusprendė paremti Vyskupų rūmų siūlymą laiminti tos pačios lyties asmenų sąjungas sudariusias poras, ėmė plisti pareiškimai, kuriais buvo kvestionuojamas arkivyskupo sugebėjimas vadovauti Bažnyčiai bei apskritai Anglikonų Bažnyčios vieta Anglikonų Bendrijoje.
Pirmieji pasisakė Pasaulio pietų anglikonų bažnyčių bičiuliai (GSFA), atstovaujantys 75 proc. anglikonų bendruomenės. Jie teigė, kad minėtas sprendimas sukėlė „visuotinį bendruomenės pasitikėjimo [Anglikonų Bažnyčios] vadovavimu praradimą” ir privertė suabejoti Kenterberio arkivyskupo „tinkamumu vadovauti”.
Arkivyskupas Justinas Welby’is (Džastinas Velbis) tuo tarpu teigė, kad Anglikonų Bažnyčios sinodo nariai, svarstydami siūlymus dėl dvasininkų leidimo laiminti tos pačios lyties poras, neturi pasiduoti „baimei, kad bus paslysta”.
Sinodas svarstė pasiūlymus dėl tos pačios lyties asmenų palaiminimo po to, kai paskelbė, kad Bažnyčios pozicija dėl homoseksualų santuokų nesikeis tos pačios lyties porų, kurios negali susituokti bažnyčioje, atžvilgiu.
Po to sekė atskirų provincijų pareiškimai dėl sprendimo.
Nigerijos Bažnyčia sutelkė dėmesį į tai, kad neįmanoma laikytis santuokos doktrinos ir kartu teikti laiminimą porų nuodėmėms, susijusioms su kitais santykiais.
„Šis nenuoširdus manipuliavimas kalba, siekiant nuslėpti savo tikruosius ketinimus, ir nenoras laikytis principinių pozicijų bei biblinės tiesos jau kurį laiką būdingas Anglikonų Bažnyčios elgesiui ir pareiškimams”, – sakoma jos pareiškime.
Panašią išvadą padarė ir Kenijos arkivyskupas dr. Jacksonas Ole’as Sapitas: „Tai veidmainystė ir akivaizdus melas, nes yra tik viena tiesa, o ne daugybė jos versijų ar nuomonių.”
Sidnėjaus arkivyskupas kalbėjo apie „pavojingą Anglikonų Bažnyčios padėties Anglikonų Bendrijoje būklę”, o Ruandos arkivyskupas sakė, kad šis sprendimas „įkalė paskutinę vinį į jų santykių su Anglikonų Bažnyčia karstą”.
Tuo tarpu Ganoje Kenterberio arkivyskupas savaitgalį kalbėdamas Anglikonų konsultacinėje taryboje išsakė keletą įdomių pastabų, kuriose teigė, kad jis neprisiriša prie savo aukštų pareigų Anglikonų Bendrijoje.
„Neprisirišu prie vietos ar padėties. Nesilaikau jos įsikibęs, su sąlyga, kad Anglikonų Bendruomenės pasirinks naują pavidalą, mums nediktuos žmonės, nešantažuos, nepapirkinės, kad darytume tai, ko nori kiti, o galėsime elgtis sąžiningai Dievo akivaizdoje, ieškodami teisėjo, kuris yra ne mūsų valdžiai, bet egzistuoja naujajam pasauliui su jo nepaprastomis ir bauginančiomis grėsmėmis. Kad galėsime skelbti Kristų ir savo galimybes paversti tikrove, kad palaimintume pasaulį.”
