„Per ateinančius penkerius metus daugiau kaip 350 anglikonų bažnyčių gali būti uždarytos arba nugriautos“, – perspėjo bažnyčių išsaugojimo labdaros organizacija „Friends of Friendless Churches (toliau – FFC)“ (liet. – Bažnyčios be draugų draugai). Remdamasi liepos mėnesį Bažnyčios įgaliotinių paskelbta ataskaita, FFC apskaičiavo, kad nuo 131 iki 368 bažnyčių, įskaitant I ir II laipsnio istorinius pastatus, gali būti parduotos arba nugriautos iš dalies dėl to, kad prarandama dešimtinė ir aukos, o bažnyčios buvo priverstos likti uždarytos dėl vyriausybės atsako į COVID-19.
„Didelį strateginį susirūpinimą Bažnyčiai dėl COVID-19 kelia tai, kad pandemija neigiamai paveiks infrastruktūrą, dėl kurios bažnyčios lieka atviros … Jei daugelis bažnyčių negalės tvariai vėl atsidaryti, gali tekti anksčiau ar vėliau uždaryti daugiau bažnyčių“, – teigiama ataskaitoje, kurią paskelbė Bažnyčios įgaliotiniai, CofE (Kofe) turtą administruojanti institucija.
Nors ši institucija teigė, kad 368 bažnyčių uždarymo sąmata yra didelė ir yra „blogiausias scenarijus“, šis stulbinantis skaičius grindžiamas apklausa, kurioje vyskupijų buvo prašoma nurodyti apytikslį skaičių. Dvylika vyskupijų atsakė, kad kiekviena iš jų „planuoja nedidelį skaičių uždarymų“ – iki penkių uždarymų, devynios – nuo šešių iki dvylikos ir penkios – iki keturiasdešimties uždarymų. Keturios vyskupijos, dalyvavusios apklausoje, ketino uždaryti 152 bažnyčias per vidutinės trukmės laikotarpį (penkerius metus), t. y. gerokai daugiau nei pastaruoju metu.
Toks bažnyčių uždarymo tempas „būtų aštuonis kartus spartesnis nei prieš pandemiją“, – rašė „The UK Times“.
Ataskaitoje teigiama, kad Anglikonų Bažnyčioje yra apie 16 000 bažnyčių, t. y. gerokai mažiau nei 1941 m., kai jų buvo 18 666. Autoriai dėl mažėjimo tendencijos kaltino „stiprų kultūrinį nutolimą nuo anglikonų tikėjimo“ ir tai, kad vis mažiau žmonių lanko jos pamaldas. Kiti teigia, kad tai taip pat atspindi gyventojų sekuliarizaciją ir krikščionių perėjimą į katalikų ar evangelines bažnyčias.
XX a. dešimtajame dešimtmetyje bažnyčių uždarymas išliko pastovus – nuo 20 iki 25 per metus, nes kaimo bendruomenės buvo laikomos per mažomis arba nebepajėgė išlaikyti nuolatinio išlaikymo išlaidų. Ataskaitoje teigiama, kad 1969-2021 m. CofE uždarė 2 013 bažnyčių. Tai buvo daroma perduodant pastatus kitoms konfesijoms arba parduodant juos, kad jie būtų paversti būstais, parduotuvėmis, biurais ar bendruomenių centrais. Tačiau daugiau nei 500 iš šių bažnyčių buvo nugriautos. Anksčiau šiais metais 42 CofE vyskupai buvo apkaltinti prabangiu gyvenimo būdu, finansuojamu denominacijos lėšomis, paliekant kaimo bažnyčias ir jų parapijiečius likimo valiai.
Bažnyčių uždarymo vajus palietė daugybę visų Anglijos konfesijų bažnyčių. Gatestono instituto duomenimis, 2001-2017 m. Londone buvo uždaryta ir paversta privačiais namais net 500 bažnyčių.
2001-2017 m. Londone buvo uždaryta ir paversta privačiais namais net 500 bažnyčių.
NatCen Socialinių tyrimų instituto statistika parodė, kad 2012-2014 m. anglikonais save priskiriančių britų skaičius sumažėjo nuo 21 % iki 17 % gyventojų, t. y. 1,7 mln. žmonių. Tarp parapijiečių ir bažnyčių išsaugojimo organizacijų išsakytų nuogąstavimų yra ir tai, kad prieš uždarant bažnyčią vyskupija neketina konsultuotis su vietos gyventojais.
„Parapijų bažnyčios yra vieši pastatai, iš pradžių pastatyti ir aprūpinti vietos gyventojų lėšomis, ir visi parapijos nariai, nesvarbu, ar jie yra praktikuojantys anglikonai, ar ne, turi teisę būti išklausyti ir tinkamai apsvarstyti. Tačiau komisijos nariai šiuo atveju siūlo sumažinti visuomenės teises“, – teigė FFC savo tviterio paskyroje.
Atsakydami į nuogąstavimus, Bažnyčios įgaliotiniai pridūrė: „Bažnyčios bendruomenei bažnyčių uždarymas ir pakartotinis naudojimas dažnai suvokiamas kaip nesėkmė, iš dalies todėl neuždaroma daugiau… Uždarymas gali traumuoti bendruomenę, tačiau, kalbant viešosios politikos terminais, tai yra perėjimas, o ne žūtis.“
