Artėjant Helovinui Amerikos katalikų kunigas ir katalikiško universiteto mokslinis bendradarbis, rašytojas monsinjoras Stephenas Joseph Rossetti (Stivenas Džozefas Rosetis) kalbėjosi su portalu „Aleteia” apie žmonių dvasinę kovą su Šėtonu ir savo, kaip egzorcisto, darbą. Jis yra licencijuotas psichologas ir 13 metų dirba Vašingtono arkivyskupijos egzorcistu.
Šventajame Rašte sakoma: „Mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio amžiaus tamsybių valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje.” (Ef 6, 12). Ar galėtumėte išdėstyti keletą pagrindinių sąvokų ir šiek tiek paaiškinti, kuo tiki katalikai? Kas yra dvasinė kova? Kas yra egzorcizmas?
-Pirmas ir svarbiausias dalykas yra tas, kad Jėzus jau laimėjo kovą. Savo mirtimi ir prisikėlimu Jis sutriuškino Šėtono karalystę. Tačiau nepaisant to, dabar vyksta tikra kova dėl sielų. Kas keliauja į dangų gyventi su Viešpačiu, ko ir nori Dievas, o kas lieka atskirtas nuo jo.
Egzorcizmas – tai ši kova. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių Šėtonas pretenduoja į žmogų. Dėl vienos ar kitos priežasties įvyksta kažkas, kas, jo manymu, suteikia jam teisę sakyti: „Šis žmogus priklauso man”. Kartais taip nutinka dėl elgesio, pavyzdžiui, pasidavimo okultizmui, arba dėl sunkios nuodėmės. Tai, ką darome egzorcizmo metu, yra primygtinis reikalavimas, kad siela priklausytų Kristui. Egzorcizmas yra sielos susigrąžinimas Kristui. Iš tikrųjų egzorcizmo ritualas apima krikšto pažadų atnaujinimą, t. y. momentą, kai žmogus pirmą kartą susitiko su Kristumi.
2020 m. atlikta apklausa skelbia, kad dauguma katalikų (81 %) tiki, jog pragaras yra egzistuoja, ir tik šiek tiek mažiau (78 %) tiki, kad Šėtonas yra tikras. Ar galite paaiškinti: kas yra velnias? Ko Katalikų Bažnyčia moko apie šėtoną?
-Šiandieniniame pasaulyje dažnai susiduriame su dviem kraštutinėmis pozicijomis, kurios abi yra klaidingos. Pirmoji – teigti, kad Šėtonas neegzistuoja. Šiuo klausimu Bažnyčia, Evangelija, Katekizmas viską paaiškina. Mes tikime, kad Dievas sukūrė angelus, ir kai kurie iš jų puolė. Jie yra ten, ir mus gundo. Visi mes susiduriame su šėtono ir jo pasekėjų pagundomis.
Kitas kraštutinumas – tikėti, kad gyvename kažkokioje dualistinėje visatoje: kad Šėtonas ir Dievas yra lygūs, kad jie kovoja, ir kad Šėtonas yra kažkokia galinga būtybė, su kuria mes negalime kovoti. Ir tai nėra tiesa. Yra tik vienas Dievas. Šėtonas yra būtybė, o įsikūnijęs Dievo Sūnus Jėzus sutriuškino jo tamsos karalystę. Štai kodėl bet koks Jėzaus paminėjimas, pavyzdžiui, kryžius ar net Jo švento vardo paminėjimas, veda demonus iš proto.
Taigi turime žinoti, kad Šėtonas yra tikras, bet kartu jis yra grandinėmis prirakintas žvėris, kuris gali daryti tik tai, ką jam leidžia Dievas. Kristaus akivaizdoje jis yra dulkė.
O kaip dėl kitų demonų? Ar žmones gundo tik Šėtonas, ar po pasaulį slankioja ir kiti tamsos tarnai?
-Na, mes tikime, kad daug angelų atmetė Dievą. Jie kartu su Šėtonu dalyvavo pirmajame maište prieš dangų. Kai kurie teologai, remdamiesi Apreiškimu Jonui („Jo uodega nušlavė trečdalį dangaus žvaigždžių ir nužėrė jas žemėn. Slibinas tykodamas sustojo priešais moterį, kad, jai pagimdžius, prarytų kūdikį”), teigia, kad krito net trečdalis angelų. Galiausiai žinome, kad egzistuoja nesuskaičiuojama daugybė angelų ir daugybė demonų, kurie, kaip ir angelai, palaiko hierarchiją.
Kaip, remiantis jūsų patirtimi, žmonės atsiduria demonų įtakoje? Kokias įprastas priemones piktosios jėgos naudoja puolimui?
-Visi žmonės patiria įprastą Šėtono gundymą. Kai kuriuos iš jų vargina stiprus Šėtono veikimas. Ir egzistuoja ištisa didesnės ar mažesnės Šėtono įtakos gradacija… Tai nėra įjungimo ir išjungimo jungiklis. Daugybė žmonių patiria demonišką priespaudą nebūdami visiškai apsėsti. Tai daug dažniau pasitaiko, nei žmonės įsivaizduoja. Pavyzdžiui, kai kas nors nori siekti kunigo ar vienuolės pašaukimo, neretai Šėtonas dėl to susierzina ir įsikiša, bandydamas atkalbėti ar atitraukti žmogų nuo tokio švento pašaukimo.
Aukščiau atskyrėte demonišką priespaudą ir apsėdimą. Ar galėtumėte tai paaiškinti šiek tiek plačiau?
-Na, viešojoje erdvėje mums labiau pažįstamas apsėdimas. Jis apima visišką, akivaizdžią kovą. Kai meldžiatės už žmogų, jo akys gali atsimerkti, jis gali pradėti kalbėti neįtikėtinai piktus dalykus, stipriai reaguoti į šventus dalykus, ant jo kūno gali atsirasti apverstų kryžių ir pasireikšti kitos fizinės apraiškos, nes demonas iškyla į pirmą planą.
Silpnesniais apsėdimo atvejais gali būti silpnesnė fizinė reakcija į maldą ir šventus daiktus, psichinės manijos (išsiskiriančios intensyvumu ir greita pradžia) apsėsti žmonės sunkiai įsitraukia į šventas praktikas. Kaip licencijuotas psichologas, turintis 25 metų praktiką, jaučiu, kas paprastai apima psichologinius simptomus, o kas – dvasinius.
Pavyzdžiui, neseniai dirbau su moterimi, kurios kankinančios psichinės obsesijos simptomai galėjo būti klaidingai suprasti kaip psichologiniai, ilgametė psichoterapija nepadėjo, tačiau ji iškart pradėjo reaguoti į maldą. Atsakas į maldą yra pagrindinis rodiklis. Kai žmogų kamuoja demoniškos manijos ir idėjos, jos nesivadovauja įprastais psichologiniais modeliais. Šėtonas stengiasi pasislėpti, bet jo pėdsakas jį atskleidžia. Mes nujaučiame jį esant pagal tai, kaip atrodo jo buvimas.
Vėlgi, esu turėjęs atvejų, kai žmonės metų metus gydosi be jokios pažangos, bet greitai reaguoja ir situacija labai pagerėja maldos dėka. Vienu atveju vyras su nenormaliai intensyviomis psichinėmis manijomis daugelį metų lankėsi pas terapeutą, bet jo būklė nepagerėjo, o dabar, vos po kelių maldos seansų, jis jau 80% grįžo į save. Štai tada supranti, kad kažkas buvo dvasiška: nors terapija nepadėjo, dvasinis požiūris padėjo susigrąžinti tokius žmones į gyvenimą.
Tačiau aš paprastai skatinu ir psichologinę terapiją, pas gerą katalikų terapeutą, taip pat maldos tarnystę. Psichologinio ir dvasinio gydymo derinys paprastai būna veiksmingiausias.
Tėvas Pijus sako, kad viena gera išpažintis verta daugelio seansų su egzorcistu.
Kaip katalikai apsiginkluoja dvasinei kovai?
-Nuolat sakau žmonėms: „Pasitikėkite Jėzumi”. Kuo ilgiau dirbu savo darbą, tuo labiau pasitikiu. Šėtono tarnai, palyginti su Jėzumi, yra dulkės. Nors jie nuolat man grasina – sako, kad mane nužudys ar suluošins – man neatsitinka nieko, ko neleistų Dievas. Jei praktikuoji tikėjimą, esi apsaugotas!
Eikite išpažinties. Kada paskutinį kartą ėjote išpažinties? Prieš ateinant kam nors atlikti egzorcizmo, primygtinai reikalauju, kad jis eitų išpažinties. Tėvas Pijus sako, kad viena gera išpažintis verta daugelio seansų su egzorcistu.
Žmonės turėtų naudotis sakramentais. Naudoti šventus paveikslėlius, melstis jais naudodamiesi. Žiūrėkite į šventųjų atvaizdus; jie nėra tik gražios dekoracijos. Šventųjų atvaizdai atlieka šventąją funkciją; šventieji užtaria jus.
Naudokite švęstą vandenį ir palaiminkite savo namus. Kai švęstu vandeniu apipilate kokią nors vietą, demonai negali to pakęsti. Pavyzdžiui, buvau apsėstos moters kambaryje (jos ten nebuvo, ji buvo išvykusi). Taigi egzorcizavau kambarį ir į jį įpyliau šventinto vandens, o kampus pabarsčiau palaiminta druska ir patepiau egzorcistiniu aliejumi. Tačiau nieko nebuvo matyti akimis. Kitą dieną ji parašė SMS žinutę, klausdama, ar aš ką nors padariau jos kambaryje. Ji pasakė, kad turėjau jį palaiminti, nes demonai jo dabar negali pakęsti! Ji asmeniškai neturėjo nė menkiausio supratimo, kad aš tai padariau.
Daugeliui žmonių šiuo metu vyksta su COVID-19 pandemija susiję sudėtingi procesai. Ar manote, kad dėl šios pandemijos labai suaktyvėjo demonų veikla?
-Ne. Vis dėlto sakyčiau, kad per pastarąjį dešimtmetį demoniškoji veikla suaktyvėjo, nes žmonės atsitraukia nuo tikėjimo ir įsitraukia į okultinį elgesį. Žmonių, praktikuojančių raganavimą, skaičius išaugo, ir tai yra siaubingas dalykas. Nėra tokio dalyko kaip geras raganavimas. Kai užsiimate magija, esate tamsos pasaulio sąjungoje. Tai didžiulis nusikaltimas prieš Dievą.
Šiuo metų laiku daugelis katalikų reiškia susirūpinimą dėl įvairių Helovino aspektų. Ar turite įspėjimų apie Heloviną mūsų skaitytojams?
-Nematau jokių problemų dėl „Pokšto arba saldainio” (Helovino šventės tradicija tarp šeimų, – aut. past.) ar puošybos. Kultūriniu požiūriu Helovinas yra rudens derliaus šventė. Vis dėlto kai kurie žmonės šią dieną išnaudoja nedoriems tikslams. Raganos renkasi į savo būrimus. Laikykitės atokiau nuo magijos ir raganavimo. Skinkite moliūgus ir mėgaukitės obuolių sidru.
