Per visą karo Ukrainoje chaosą berniukas laukė, kol jo naujieji įtėviai galės jį pasiimti į savo saugius namus San Antonijuje, Teksaso valstijoje (JAV). Keturmečio Ruslano, sergančio cerebriniu paralyžiumi, problema buvo ta, kad jis gyveno našlaičių namuose Rytų Ukrainoje, būtent ten, kur buvo Rusijos kariuomenė. Laimei, naujieji Ruslano tėvai buvo labai ryžtingi ir jį išgabeno iš pavojaus kupinos šalies.
Jaggesų (Džagesų) šeima iš karto įsimylėjo savo naująjį sūnų. „Pamatėme jo nuotrauką prieš nuspręsdami įsivaikinti. Sakėme, kad dabar metas, nėra geresnio laiko.” Jie nežinojo, kokie teisingi pasirodys tie žodžiai po kurio laiko.
Ruslano naujajai mamai ir tėčiui, atvykusiems į Ukrainą, iškilo problema: buvo atšaukiami skrydžiai, o amerikiečiams buvo liepta kuo greičiau palikti šalį. Pora įstrigo, nes mažasis Ruslanas kovojo su plaučių uždegimu, o viza buvo nesutvarkyta.
„Lenktyniavome su laiku. Mums nepavyko galutinai sutvarkyti jam vizos iki penktadienio, kai ambasada buvo evakuota, po darbo valandų. Taigi jis gavo paskutinę vizą, kurią ambasada išdavė prieš evakuaciją”, – pasakojo šeima.
Kliūtis po kliūties
Sutuoktinių porai teko patirti didelį spaudimą, nes ambasada patarė jiems kuo greičiau išvykti iš šalies. Vizą jie gavo greičiau, ir viltingai su sergančiu mažyliu Ruslanu išvyko į oro uostą.
Tačiau nuvykus ten viza buvo atmesta, o porai buvo pasakyta, kad negali išvykti iš šalies. „Pasakiau jiems, pažiūrėkite į mūsų sūnų. Jis mirs, jei priversite mus laukti 30 dienų. Jis neišgyvens tų 30 dienų. O jiems tai nerūpėjo”, – dalinosi mama.
Taigi šeimai pavyko pasiekti, kad įsikištų advokatas, ir, laimei, po kelių dienų dokumentai buvo galutinai sutvarkyti. Jie pagaliau išvyko namo.
„Viskas įvyko Viešpaties dėka. Viskas priklausė nuo Dievo. Pakeliui nutiko mažų dalykų, kurie atvėrė duris, kad galėtume grįžti namo”, – džiaugėsi šeima.
Pagaliau namie
Dabar, būdama šalia savo sūnaus Teksaso ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje, šeima puikiai supranta, kad kitiems Ruslano našlaičių namų vaikams taip nepasisekė. Nors vaikų namai buvo evakuoti, jų ateitis akivaizdžiai neaiški.
Nors kai kas gali manyti, kad Jaggesai buvo šiek tiek pamišę, kai rizikavo savo gyvybe, jie sako: „Jei tai būtų jūsų vaikas ir jis būtų įstrigęs karo zonoje, padarytumėte viską, kad jį ištrauktumėte iš ten.”
Meldžiamės, kad Ruslanas greitai pasveiktų nuo plaučių uždegimo ir kad jam patiktų gyventi su naujaisiais tėvais Teksase. Taip pat meldžiamės už tuos, kurie nespėjo laiku išvykti iš Ukrainos ir gyvena su baime bei nežinomybe.
