Kaip laukiau šios dienos. Pagaliau viskas baigėsi. Pavargot nuo tų sąrašuose sunumeruotų dėdžių ir tetų? Ir aš pavargau.
Tik labiau, nes pats esu sunumeruotas dėdė. Dažnai teko perlipti per save ir prisiversti kalbėti apie save. Iki šiol tai visada buvo nemalonu ir to visąlaik vengdavau.
Pagaliau, pagaliau tai baigėsi! Dabar visi kandidatai į mesijus sustingome laukime, kaip šešiolikmetės diskotekoje – ar pakvies šokiui?
Patyriau daug pamokų. Nusivylimų ir vilties kasdieninio atsinaujinimo. Padariau ir žioplų klaidų, ir neblogų dalykų.
Teko praeit ir bendražygių, ir tautos vienytojo veidmainystę ir išdavystes. Bet ištikdavo netikėtai ir nebesitikėtos bendrystės džiaugsmas.
Ir visaapimantis, jėgų vėl ir vėl suteikiants supratimas, kad to reikia ne man. O kiek buvo žmonių, kurių nepažįstu, kurie gatvėje ar šventėj iš toli prieidavo paspausti ranką.
Ar pasiteirauti, iš kur kilęs, nes tokių bendrapavardžių buvo gyvenime sutikę. Linkėdavo sėkmės. Ir buvo pažįstamų, kurie ėmė nebepastebėti ir vengė akių kontakto.
Man ne aštuoniolika, turiu daugybę kūrybinių planų, visiems kuriems – jau žinau – nebeužteks šio gyvenimo ir sveikatos. Bet tą tikrai praeisiu iki galo.
Dar galime pradėti procesus, kurie sugrąžintų valstybę žmonėms. Jei neišnaudosime Lietuvai vėl lėtai atsiveriančio galimybių lango, jis užsivers ilgam.
Nes pasaulis pajudėjo ir jei neatgausime valstybės, ji prasidedančiame chaose paprasčiausiai išnyks. Ir mes pabandėme užbrėžti brūkšnį.
Užmiršti tarpusavio nesutarimus, padarytas klaidas ar susipriešinimus. Ir ginčus dėl neesminių dalykų ir kovas dėl lyderystės, susitelkiant pagrindiniam ir visiems bendram tikslui.
Tai sunku, be galo sunku ir tik pabandęs tą daryti suprastų. Nepavyko.
Nuimu su palengvėjimu tą savo nuotrauką su rinkimine reklama. Nuo šiol vėl būsiu nebe vienas iš santalkos KELKIS LIETUVA veidų. O tik paprastas Algimantas Rusteika.
Poryt pasakysime: sveiki sugrįžę į normalų gyvenimą ir feisbuko kasdienybę. Bet rytoj dar turėsime tiesos akimirką.
Ir mes visi, ir Lietuva rytoj laikysime brandos egzaminą.To reikėjo ir reikia ne man. Ateikite balsuoti, kitaip kiti ateis ir nuspręs už jus.
Ačiū, kad buvote kartu ir atleiskit.
Rašyta prieš baigiamąją rinkimų dieną.
