Sausio 13-tąją Lietuvoj įvyko lūžis, kurį mažai kas pastebėjo. Tris dešimtmečius centrinis šios dienos įvykis būdavo šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje, svarbiausioje šalies šventovėje.
Už Laisvės gynėjus ir Lietuvą ateidavo melstis valstybės veikėjai, Seimo ir miesto tarybos nariai, merai, valdančiųjų ir opozicijos atstovai bei ministrai, taip pat „faktiniai” ir kiti buvusieji valstybės vadovais, krikščioniškų šalių ambasadoriai… Dažnai su žmonomis, su vaikais.
Šiemet buvo pirmoji tokia Sausio 13-toji, kada į šv. Mišias Laisvės gynėjams svarbiausioje sostinės šventovę neatėjo nei vienas valdžios žmogus. Nei iš pozicijos, nei iš opozicijos. Nei vienas iš „elito”. Nei vienas valstybės svečias. Niekas.
Valstybės „grietinėlė” vieningai ir entuziastiškai dalyvavo TSKP suvažiavimus primenančiose, isteriškai pompastiškose, uždarytose nuo žmonių „mišiose” Seime, kur vyko naujo šventojo inauguracija. Kur Lietuva buvo tik tarp kitko paminėta.
Nei už Laisvės gynėjus, nei už Tėvynę norinčiųjų pasimelsti neatsirado nė vieno valdžios ir pseudoelito veikėjo. Mišios vieną svarbiausių valstybei dienų vyko pustuštėje arkikatedroje, kaip eilinės pamaldos kaimo bažnytėlėje. Komuniją priėmė gal dešimt žmonių.
Nei už Laisvės gynėjus, nei už Tėvynę norinčiųjų pasimelsti neatsirado nė vieno valdžios ir pseudoelito veikėjo.
Gal tai bus ne tik antausis, bet ir gera pamoka daliai Bažnyčios elito, kuris Tautos ir Tikėjimo naikinimo fiestoje kaip įmanydamas stengiasi nepasakyti valdžiai daugumos tikinčiųjų nuomonės? Tiems, kurie dar beviltiškai tikisi išlikti neutraliais, visiems geručiais ir pūkuotais šioje lemiamoje parsidavėliškos valdžios ir visuomenės priešpriešoje.
Taip elgiantis visada tampama svetimais ir abiems pusėms, ir visiems tikintiesiems. Kad ir kaip ten būtų buvę, man tai patiko – labai gerai, kad ponija neatėjo ir pagaliau parodė savo tikrąjį veidą.
Būtinai LRT mediatekoje pažiūrėkit šias Mišias.
Pamatysit gyvąją, tikrą Lietuvą, atėjusią pasimelsti už savo Tėvynę ir jos gynėjus. Pajusite žmonių tikėjimą, viltį ir Lietuvos realybę. Tą paprastų žmonių, atėjusių į savo šventovę, tyrumą ir šviesą. Be fariziejų malda buvo tikra ir švari.
Mačiau po Komunijos užsikniaubusius klauptuose, pirmosiose eilėse susikaupusius jaunus vyrus ir moteris. Pamatykit ir jūs, pajusit, kas įvyko. Apsišaukėlių ir prisitaikėlių valdžia vakar pasirinko kelią į savo pabaigą.
