Airijos vyriausybė atsisakė planų įtraukti „neapykantos kalbą“ į teisės aktus, kuriais rizikuojama įkalinti krikščionis ir kitus asmenis už įvairios ir neapibrėžtos medžiagos, laikomos įžeidžiančia, turėjimą.
Pastaruosius dvejus metus Airijos Senate svarstytas 2022 m. Smurto ar neapykantos kurstymo ir neapykantos nusikaltimų įstatymo projektas bus tęsiamas, tačiau iš jo bus pašalinti „neapykantos kalbos“ elementai. Pranešama, kad teisingumo ministrė Helen McEntee (Helen Makenti) nusprendė neįgyvendinti šių įstatymo projekto dalių, nors ji vis dar ketina sugriežtinti galiojančius neapykantos kurstymo teisės aktus.
„Dėl neapykantos kurstymo elemento nėra sutarimo, todėl dėl jo bus sprendžiama vėliau“, – kalbėjo ji.
Įstatymo projektui priešinosi krikščionys, įstatymų leidėjai, žodžio laisvės šalininkai ir JAV verslo magnatas Elonas Muskas (Ilonas Maskas). „ADF International” (liet. Tarptautinis laisvės gynimo aljansas) džiaugiasi šiuo žingsniu, tačiau įspėja, kad pagal galiojančius įstatymus neapykantos kurstymas Airijoje tebėra neteisėtas.
„Cenzūrą remiantys veikėjai ateityje gali siekti priimti atskirą naują įstatymą, – sakoma organizacijos pranešime spaudai. – Stebint visam pasauliui, Airijos žmonės pasakė „Ne“ valstybinei cenzūrai, ir tai veikia“.
Sakydama, kad tokie įstatymai kelia valstybinės cenzūros ir priespaudos pavojų, teisių gynimo grupė neapykantos kalbos elementus pavadino „vienu iš toliaregiškiausių šiuolaikinės demokratijos žodžio laisvės suvaržymų“.
Jau anksčiau buvo išreikštas susirūpinimas dėl naujojo įstatymo, kuriuo kriminalizuojamas neapykantą „galinčios“ kurstyti medžiagos, pavyzdžiui, memų ir nuotraukų, išsaugotų mobiliuosiuose telefonuose, laikymas, o pažeidėjams siūloma skirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. „ADF International” kritikavo, kad nėra aiškaus apibrėžimo, ką reiškia „neapykanta“.
„Užuot saugojęs žodžio laisvę ir visuomenės saugumą, šis įstatymas galėtų sukurti drakonišką netolerancijos precedentą tiems, kurie išreiškia įsitikinimus, nesutampančius su valstybės patvirtinta ortodoksija, – teigė organizacija. – Nepopuliarią kalbą reikia labiausiai apsaugoti, o laisvoje visuomenėje laisvas žodis yra būtinas. Asmenys turėtų turėti galimybę reikšti savo įsitikinimus be baimės ar priespaudos. Airijos vyriausybė nusprendė ginti žodžio laisvę“.
Birželio mėnesį „Christian Daily International“ pranešė apie nacionalinę apklausą, kuri atskleidė kad ketvirtadalis apklaustų Airijos gyventojų nerimauja dėl žodžio laisvės, nes šalyje svarstomi neapykantos kalbos įstatymai. Apklausą, kurioje dalyvavo 1027 suaugusieji, kovo mėnesį atliko bendrovė „Whitestone Insight“.
Airijos evangelikų aljanso vykdomasis direktorius Nickas Parkas (Nikas Parkas) nemato neapykantos nusikaltimų pavojaus evangelikų krikščionims, jei jie gyvena vadovaudamiesi etinėmis savo tikėjimo nuostatomis.
„Evangelikų aljansas Airijoje tiki žodžio laisvės svarba ir tuo, kad krikščionys atsakingai naudojasi šia laisve, kad būtų geri Jėzaus Kristaus atstovai“, – kalbėjo jis „Christian Daily International”.
Pasak jo, krikščionims skubiai reikia išmokti kalbėti apie bekompromisę biblinę tiesą taip, kad ji būtų ir teisinga, ir maloninga.
„Airijai siūlomame neapykantos kalbos įstatyme yra daug nuostatų ir išimčių, todėl pagrįstos teologinės ar akademinės diskusijos neturėtų būti kriminalizuojamos, – teigė N. Parkas. – Mano asmenine nuomone, atsižvelgiant į teisės akto formuluotę, sunku suprasti, kaip krikščionys galėtų pakliūti į įstatymo taikymo sritį, jei jie elgiasi ir kalba taip, kaip turėtų elgtis ir kalbėti krikščionys.“
