Teisėtos religinės praktikos bus suvaržytos priėmus pernelyg plačiai apibrėžtą draudimą užsiimti terapija, skirta homoseksualų polinkį turintiems asmenims. Toks LGBT aktyvistų remiamas draudimas skinasi kelią Airijoje ir Jungtinei Karalystei priklausančioje Šiaurės Airijoje.
T. Phillipas Bochanskis, pagalbos homoseksualiems asmenims programos „Courage International“ vykdomasis direktorius, teigė, kad priėmus įstatymą drausti bet kokią į homoseksualius polinkius nukreiptą terapiją (angl. „conversion therapy“) Airijoje bus „apribota pastoracine tarnyste užsiimančių asmenų, tikinčiųjų ir apskritai geros valios žmonių laisvė, o dažnai – net ir pats nusiteikimas viešai ar akis į akį kalbėti, ko apie lytinę moralę, polinkį ir tapatybę moko Dievo Žodis.“
„Tačiau jie bus ne vieninteliai, įbauginti šio draudimo, – sakė Bochanskis, vadovaujantis grupei, teikiančiai pagalbą katalikams, jaučiantiems potraukį tos pačios lyties asmenims. – Tokie įstatymai kaip šis, ir juos lydinti retorika, galiausiai atves prie to, kad žmonės, jaučiantys trauką tos pačios lyties asmenims ar turintys lyties tapatumo sutrikimų, bus mažiau linkę ieškoti pastoracinio lydėjimo, kurio jiems reikia ir kurio jie nusipelno. Tikiuosi, kad siūlantys tokius įstatymus vieną dieną supras, kad tai gali baigtis dar gilesnėmis žaizdomis tų, kuriuos jie bando apginti.“
2018-aisiais Airijoje pasiūlytas įstatymas šiuo metu vis dar svarstomas 60 narių turinčio Senato komitetuose. Savo parašais pasiūlymo stadijoje jį parėmė beveik 20 senatorių.
Dokumentą, skirtą uždrausti „pakeitimo terapiją“ (angl. „conversion therapy“), ruošia Airijos Vaikų, lygybės, negalios, integracijos ir jaunimo departamento pareigūnai, dirbantys kartu su Sveikatos departamentu. Draudimas priskiria „pakeitimo terapijai“ bet kokį gydymą, siekiantį pakeisti asmens seksualinę orientaciją ar lyties tapatybę. Senato diskusijose dėl įstatymo programa „Courage“ taip pat buvo įvardijama kaip tokios terapijos atvejis.
Vaiko teisių ministras Rodericas O’Gormanas Airijos dienraščiui „The Journal“ sakė, kad vyriausybė „privalo veikti proaktyviai, uždrausdama praktikas, kurios ne tik skleidžia žalingas ir diskriminacines žinias, bet ir jauno žmogaus psichinei sveikatai sukelia rimtų neigiamų pasekmių bei gali padaryti ilgalaikės žalos.“
„Pakeitimo terapijos uždraudimas įsakymu pasiųs aiškią ir nedviprasmišką žinią kiekvienam, jaunam ar vyresniam, kad dėl asmens seksualinės orientacijos, lyties tapatybės ar išraiškos nediskutuojama“, – sakė O’Gormanas.
Ph. Bochanskis pažymėjo, kad Airijoje siūlomas įstatymas yra panašus į jau priimtus kai kuriose JAV valstijose ir kitose šalyse tuo, kad apibrėžia „pakeitimo terapiją“ gerokai per plačiai.
„Užuot apsiribojęs iš tiesų ginti žmones nuo žalingo gydymo, kuris akivaizdžiai būtų laikomas profesiniu piktnaudžiavimu ar net prievarta, draudimas apibrėžia kaip „pakeitimo terapiją“ „kiekvieną praktiką ar gydymą, atliekamą bet kurio asmens“, skirtą žmogui, patiriančiam tos pačios lyties trauką ar lyties tapatumo sutrikimą, išskyrus tas praktikas ar gydymą, kurie yra skirti patvirtinti asmens LGBTQ tapatybę“, – sakė Ph. Bochanskis.
„Atsitiktinai ar tikslingai tiesmuka įstatymo kalba – „kiekviena praktika“ – gali būti lengvai pritaikyta taip, kad apimtų ir pokalbius pastoraciniame kontekste, pamokslus, vaikų ar suaugusiųjų katechezes ir net patarimus, duotus žmogui per išpažintį, kuriuose pristatomas Bažnyčios mokymas apie lytinę trauką, lytinę tapatybę ar skaistumą, – teigė kun. Bochanskis. – Akivaizdu, kad yra ir kitų būdų, kaip valstybė gali apsaugoti žmones nuo tikros žalos, nemetant tokio plataus šešėlio bet kokiam sąžiningam pokalbiui ar jautriam pastoraciniam rūpesčiui.“
Bochanskis pažymėjo, kad draudimo rėmėjai dažnai naudoja kelis „pakeitimo terapijos“ apibrėžimus. Diskusijose, skirtose plačiajai auditorijai, jie „dažniausiai akcentuoja baisius atvejus, kai gydymas buvo atliekamas menką ar išvis jokio psichologinio išsilavinimo ir išmanymo neturinčių asmenų ar grupių (kartais religinių, kartais sekuliarių).“
„Tokios istorijos, plačiai pristatytos straipsniuose, knygose, tinklaraščiuose, dokumentiniuose ar meniniuose filmuose (kaip, pavyzdžiui, „Boy Erased“), kalba apie perauklėjimo stovyklas ir panašias programas, pasitelkiančias viešus prisipažinimus, fizines ir psichines bausmes, vertimą žiūrėti pornografiją, gėdinimą ir kitas technikas, skirtas „padaryti žmogų normalų“, – kalbėjo kunigas. – Tokios žalojančios praktikos yra pelnytai smerkiamos Bažnyčios ganytojų, ir turi būti reguliuojamos valstybės, turinčios pareigą apsaugoti žmones nuo žalos.“
Vis dėlto paprastai tokie ir panašūs įstatymai pirmiausia būna nukreipti ne į šias žalojančias praktikas, o reguliuoti „medicinos gydytojų, psichiatrų, psichologų ir kitų gydymo profesionalų veiklą.“
„Žmonės kreipiasi į šiuos profesionalus, ieškodami pagalbos, dėl įvairių priežasčių: kad geriau suprastų ir įsisąmonintų savo emocinius ir santykių poreikius, kad rastų gydymą savo traumų, išnaudojimo ar atmetimo žaizdoms, kad įveiktų pykčio nevaldymo, godumo, perdėto geismo ar nesivaldymo įpročius, – sakė Bochanskis. – Žmonės, kurie išgyvena kančią dėl traukos tai pačiai lyčiai ar lyties tapatumo sutrikimų, kartais ieško terapijos, kuri padėtų giliau šią patirtį suprasti ir įgalintų integruoti lytiškumą visame asmenyje – tai yra Bažnyčios mokymo apie skaistumą šerdis. Tačiau terapeutas savo pokalbiuose su pacientu ar klientu tegali patvirtinti visas šias patirtis kaip natūralias, įgimtas ir tobulai sveikas – arba bus laikomas užsiimančiu „pakeitimo terapija“.“
Bochanskis pažymėjo, kad tiek tokia politinė retorika, tiek paties įstatymo užmojis greičiausiai turės įvairiopų pasekmių. Tarp jų – ir klaidingai suvokiamas bei apibūdinamas katalikiškas požiūris.
„Šio įstatymo siūlytojams pasisekė įtikinti paprastus piliečius, kad nesvarbu, kas – parapijos kunigas, universiteto kapelionas ar tokie apaštalaujantys pasauliečiai kaip „Courage“ programos nariai – bet kuris, kalbantis apie gyvenimo dorybingai ir palaikant skaisčius draugiškus santykius, užuot panirus į tos pačios lyties intymius santykius, svarbą – toks žmogus yra laikomas užsiimančiu „pakeitimo terapija“, – sakė kun. Bochanskis. – Tai rimtas iškraipymas, dėl kurio žmonės klaidingai įsivaizduoja, jog Bažnyčia ir jos tarnai sąmoningai kenkia asmenims, bandydama „malda nuvyti gėjiškumą“.“
Kyla klausimų, kokių praktikų iš tiesų esama Airijoje. Airijos vyriausybės Lygybės departamento atstovai „The Irish Catholic“ sakė, kad „pakeitimo terapijos“ taikymo mastas nėra žinomas.
Dublino universiteto kolegijos psichiatrijos profesorė Patricia Casey teigė „per visą savo karjerą nesusidūrusi su gėjams skirtos pakeitimo terapijos atvejais nei Airijoje, nei Britanijoje.“ Ji išreiškė savo nuogąstavimą, kad įstatymas taps „nepriimtinu kišimusi“ į psichologijos praktiką, pridurdama, kad tai panašu į „priedangą gender ideologijai skatinti ir įgyvendinti“.
„Šiuo įstatymu pasiekama daug daugiau nei vien draudimas taikyti pakeitimo terapiją – iš tiesų jis įsakmiai nurodo, kaip gydytojai ir psichikos sveikatos specialistai turi užsiimti su žmonėmis, turinčiais lyties tapatumo klausimų ir problemų“, – sakė prof. Casey.
Panašūs įstatymai svarstomi ir Jungtinėje Karalystėje
Balandžio 20-ąją Šiaurės Airijos asamblėja priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, raginančią uždrausti „bet kokia forma“ pasirodančią pakeitimo terapiją. Rezoliucijoje, kuri buvo priima 59 prieš 24 balsus, rašoma: „iš pagrindų klaidinga matyti LGBTQ bendruomenę kaip reikalingą pataisymo ar gydymo“. Dokumente Bendruomenių ministras Deirdre‘as Hargery‘is raginimas parengti įstatymą, uždrausiantį tokią praktiką. Asamblėja atmetė pataisą, kurioje buvo siūloma įrašyti, jog „teisėtos religinės praktikos“, tokios kaip pamokslavimas, malda, pastoracinė veikla, nėra priskiriamos pakeitimo terapijai.
Aktyviai Airijoje ir Šiaurės Airijoje veikianti „Koalicija prieš pakeitimo terapiją“ prieštaravo, kad rezoliucijoje būtų numatyta apsauga religijai, teigdama, kad tai leistų „religines priežastis naudoti kaip dingstį užsiimti pakeitimo terapija, grindžiant tuo, jog tai yra religinė praktika.“
„Manome, jog tai leistų atsirasti spragai, kuri būtų išnaudojama koalicijos siekiamų tikslų nenaudai, kartu pažeidžiant LGBTQ+ asmenų teises ir gerovę Šiaurės Airijoje“, – teigiama jų balandžio 17-osios pareiškime.
Šiaurės Airijos Asamblėja turi ganėtiną veiksmų laisvę šioje srityje, o likusias Jungtinės Karalystės sritis gali paliesti Karalystės Parlamente svarstomi įstatymai. Buvusios ministrės pirmininkės Theresos May vyriausybė rėmė siekį uždrausti „pakeitimo terapiją“. Dabartinio ministro pirmininko Boriso Johnsono vyriausybė taip pat išreiškė pritarimą, kad toks draudimas galėtų būti priimtas. Nepaisant to, keli LGBT aktyvistai atsistatydino iš LGBT klausimais vyriausybei patarančios grupės, teigdami, jog vyriausybė nepakankamai greitai imasi šio draudimo priėmimo.
Vis dėlto tokio draudimo stūmimas pirmyn gali susidurti su netikėtomis kliūtimis dėl pastaruoju metu įvykusių kelių sėkmingų ieškinių prieš lyties keitimo medicinines procedūras nepilnamečiams.
2020 m. gruodį Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis teismas priėmė nutarimą, kad vaikai negali būti laikomi pakankamai subrendusiais duoti sąmoningą sutikimą pradėti medicininį lyties keitimą, įskaitant lytinės brandos stabdymą vaistais. Tarp bylos ieškovų buvo Keira Bell, moteris, kurį laiką laikiusi save vyru. Lytinę brandą stabdantys medikamentai jai buvo išrašyti po trijų valandų vizito pas gydytoją, kai jai buvo 16 metų. Būdama 17-kos ji pradėjo hormonų terapiją. 20-ties jai buvo atlikta abipusė mastektomija.
Dabar ji kelia klausimus dėl šių medicininių procedūrų, o gydymą, kurį ji patyrė, vadina „klaidžiu ir nebūtinu keliu, kuris pakeičia tavo gyvenimą ir nebegali grįžti atgal“.
