Rudenį greičiausiai daugės naujų susirgimų koronavirusu, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Labai tikėtina, kad rudenį turėsime augantį sergamumą“, – žurnalistams antradienį sakė ministras.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, nežymus sergamumo augimas koronavirusu jau stebimas nuo birželio pradžios.
Vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė sako, kad kol kas dar sudėtinga pasakyti, ar šis kilimas tęsis iki rudens, ar tai tėra laikinas pasvyravimas.
„Gali būti, kad tai yra pasvyravimas, gali būti, kad nežymiai pradeda didėti sergamumas. Matyt, per keletą savaičių turėsime situaciją, kada galėsime tiksliau pasakyti. Šiek tiek tas pakilimas yra stebimas, bet jis nėra toks didelis, kad keltų mums nerimą“, – teigė epidemiologė.
Gali būti, kad tai yra pasvyravimas, gali būti, kad nežymiai pradeda didėti sergamumas. Matyt, per keletą savaičių turėsime situaciją, kada galėsime tiksliau pasakyti
Pasak A. Dulkio, siekiant išlaikyti įprastą gyvenimo ritmą, kontaktinį ugdymą, galimai naujų susirgimų bangai rudenį sveikatos sistema yra pasiruošusi – esant reikalui būtų pradėti taikyti iki šiol buvę testavimo mechanizmai.
Pirmiausia – kaukės
Kaip nurodė ministras, rudenį Lietuvą turėtų pasiekti omikron atmainai pritaikytos vakcinos, skiepytis antrąja sustiprinančia doze bus kviečiami vyriausieji šalies gyventojai.
„Ar bus kvietimas visiems tą daryti, šiuo metu pasakyti dar negalime, yra daromi tyrimai, tikimės Europos vaistų agentūros rekomendacijų“, – sakė jis.
Paklaustas, ar galima rudenį tikėtis ir karantino, A. Dulkys teigė, jog „teoriškai įmanomos visos priemonės, bet matant visą priemonių dėžę, manyčiau, tai – mažai tikėtinas dalykas“.
Pasak jo, pirmosios ribojančios priemonės greičiausiai apimtų kaukių dėvėjimą.
„Tik nauja atmaina, nauja grėsminga atmaina galėtų pakeisti mūsų laivo kryptį. Jei to neįvyks, bangų bus, pabanguosime“, – kalbėjo ministras.
A. Dulkio teigimu, jei rudenį sergamumas imtų ženkliai augti, galėtų sugrįžti ir vakcinacijos, mobilieji punktai.
Sekoskaita – nebevykdoma
Šiuo metu simptomus jaučiančius žmones dėl koronaviruso dažniausiai testuoja poliklinikose, tam naudojami antigeno testai.
Kaip žurnalistams teigė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė, tai reikšmingai sumažino PGR tyrimų apimtis, todėl nacionaliniu lygmeniu nebevykdoma teigiamų ėminių sekoskaita, kuria siekiama identifikuoti naujas viruso atmainas.
„Per savaitę turėtume surinkti ne mažiau 100 PGR mėginių. Šiandien dienai tokio kiekio pas mus nėra“, – sakė viceministrė.
Pasak jos, jei būtų nustatytas reikšmingas atvejų augimas, ministerija yra pasirengusi atnaujinti šį procesą.
„Turime reagentų, turime specialistų, turime visas priemones“, – kalbėjo ji.
Nuo gegužės Lietuvoje baigus galioti beveik dvejus metus trukusiai ekstremaliajai situacijai, buvo atšaukti beveik visi iki šiol taikyti ribojimai. Vis dėlto kaukės, pavyzdžiui, ligoninėse, slaugos įstaigose, lankytojams išlieka būtinos.