Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) teigia, kad Lenkija pasirengusi ginti visą NATO teritoriją, taip pat ir Lietuvą.
„Šias pratybas mes stebėjome su prezidentu G. Nausėda, šios pratybos demonstruoja mūsų pasirengimą ginti NATO teritoriją, ir tai reiškia, ne tik Lenkijos teritoriją, bet taip pat Lietuvos teritoriją ir kitų Baltijos šalių teritorijas, jei prireiktų“, – antradienį sakė jis stebėdamas Lenkijos nacionalines pratybas „Dragon 2024“.
„Tai rodo, kad esame pasirengę tai padaryti, ir taip pat tai rodo, kad esame pasirengę atlikti tokio pobūdžio operaciją“, – teigė Lenkijos prezidentas.
Kaimyninėje šalyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino sulaukęs A. Dudos patikinimo, kad nėra jokių teisinių apribojimų, jog prireikus Lenkijos kariai negalėtų ginti Lietuvos.
„Tikrai tokių apribojimų nėra. Kalbėdamas jau neformaliai su Lenkijos prezidentu gavau tą patikinimą, kad tokių apribojimų nėra“, – antradienį žurnalistams sakė jis.
Taip jis paneigė premjerės Ingridos Šimonytės praėjusią savaitę pasakytą teiginį, kad Lenkijoje egzistuojantys teisiniai apribojimai „nenumato pareigos“ siųsti karių į užsienį net ir vykstant karui, o tai galiotų ir kaimyninės Lietuvos užpuolimo atveju.
„Lenkijos prezidentas A. Duda per spaudos konferenciją labai aiškiai pasakė, kad mūsų atsakomybė yra bendra atsakomybė už visos NATO teritorijos saugumą, todėl negali kilti jokių klausimų dėl to, kad mes ginsimės kartu“, – teigė G. Nausėda.
Lietuvos premjerės žodžius jis vadino nesusipratimu.
Gaila, kad taip atsitiko ir mes lygioje vietoje sukėlėme nesusipratimą
„Gaila, kad taip atsitiko ir mes lygioje vietoje sukėlėme nesusipratimą. Manau, kad dabar kartu su abiejų valstybių vadovais galime konstatuoti, kad mūsų įsipareigojimai vienas kitam lieka nepakitę, kad NATO 5-asis straipsnis yra šventas visiems mums ir kad įsipareigojimas ginti kitos šalies teritoriją, sąjungininkės teritoriją, scenarijaus X atveju yra besąlygiškas“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.
Jo teigimu, regioniniai gynybos planai numato bendrą gynybą, nesvarbu, ar reikėtų ginti Lenkijos, ar Lietuvos teritoriją, pavyzdžiui, jeigu kiltų pavojus Suvalkų koridoriaus saugumui.
„Tai yra karinio planavimo dalykai, ir čia negali būti jokių klausimų apie teisinį negalėjimą, nes tai tiesiog atvirai prieštarautų NATO 5-ojo straipsnio principams ir NATO kaip kolektyvinės saugumo organizacijos principams“, – pabrėžė G. Nausėda.
Pasak jo, ne vienos bendros karinės Lietuvos ir Lenkijos pratybos tik patvirtina abiejų valstybių pasiryžimą gintis ir ginti viena kitą.
„Pratybos, kurios numatytos balandžio mėnesio pabaigoje jau konkrečiai Suvalkų koridoriaus temai, jos dar kartą patvirtins, kad mūsų gynyba yra bendra ir nedaloma“, – pridūrė G. Nausėda.
Pirmadienį Lietuvoje viešėjęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas taip pat sakė, kad abiejų valstybių solidarumas yra nekvestionuojamas. Pasak jo, kad nebūtų spekuliuojama dėl Lenkijos karių galimybių ginti Lietuvą, abiejų valstybių užsienio reikalų ir gynybos ministrai artimiausiu metu „nuspręs visas detales tam, kad nebūtų komunikacijos klausimų ir neaiškumų“.
