Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pagrindinis prioritetas nuo šiol bus sustabdyti Europos Sąjungos (ES) lėšų grobstymą, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Mūsų žinia iš VRM yra tai, kad FNTT Europos Sąjungos lėšų grobstymas yra prioritetas ir taikinys – visos pajėgos, visi mūsų resursai tarnybos skirti bus tam, kad užkirstų ES lėšų grobstymą, tai yra sutarta jau su vadovu“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku ir FNTT vadovu Rolandu Kiškiu trečiadienį teigė A. Bilotaitė.
Anot ministrės, daugiau negu trečdalis tyrimų dėl ES lėšų neteisėto pasisavinimo susiję su Nacionaline mokėjimų agentūra (NMA), todėl pasitarimo metu nutarta, kad būtina sustiprinti būtent jos rizikų valdymo gebėjimus.
„FNTT šiuo metu atlieka 25 ikiteisminius tyrimus dėl galimo sukčiavimo pasisavinant ES pinigus. (…) Atliekami 9 (iš 25 – BNS) ikiteisminiai tyrimai, susiję su Nacionaline mokėjimų agentūra, suma siekia nemažus pinigus – apie vieną milijoną eurų“, – sakė A. Bilotaitė.
FNTT šiuo metu atlieka 25 ikiteisminius tyrimus dėl galimo sukčiavimo pasisavinant ES pinigus
„Sutarėme, kad susėsime instituciniu lygmeniu ir tikrai peržiūrėsime visą rizikų valdymo algoritmą įtraukiant visas institucijas, kad turėtume labai aiškų standartą užtikrinti skaidriam ES lėšų panaudojimui“, – teigė ministrė.
FNTT vadovas R. Kiškis teigė, kad tarnyba iš pradžių koncentruosis į rizikų vertinimo planą, ES pinigų skyrimo procesų skaitmenizavimą.
„Mūsų pagrindinė užduotis – aiškiai pasakyti, kokie saugikliai neveikia esančiame reguliavime pasisavinant ES lėšas“, – spaudos konferencijoje teigė R. Kiškis.
„Nesąžiningas duomenų pateikimas, duomenų klastojimas dirbtinai išpučiant kainas tam tikrų įrenginių ar prekių“, – dažniausius sukčiavimo būdus vardijo FNTT vadovas.
FNTT neseniai atskleidė didelio masto piktnaudžiavimą ES lėšomis žemės ūkio srityje – klastojant dokumentus buvo siekiama arba buvo užvaldyta virš 1 mln. eurų paramos. Įtarimai pareikšti 9 fiziniams asmenims.
Žemės ūkio ministras K. Navickas teigė, kad sutarta sukurti išankstinio informavimo instrumentą, kad tokie nusikaltimai būtų pradėti tirti iš anksto, dar nespėjus pasisavinti ES paramos.
„Precedentas arba impulsas šitam susitikimui buvo informacija apie pradėtus ikiteisminius tyrimus piktnaudžiaujant per jaunųjų ūkininkų programą. (…) Mes turime anksčiau sukurti išankstinio informavimo per rizikos vertinimą instrumentą, kad jeigu matosi požymiai vieno ar kito vertinime neteisėto veiksmo, kad būtų išankstinis bendradarbiavimas su tarnyba ir mes tam pritariame. Sutarėme kartu peržiūrėti rizikų vertinimo planą“, – sakė K. Navickas.
Ministro teigimu, dalis būtinų darbų jau atlikta.
„Sulaukėme palaikymo, kad tie veiksmai, kuriuos mes padarėme – daug laiškų ir paraiškų perkėlėme į elektroninę erdvę, užtikrinimą paramos aiškesnės instrumentų, dalyvių, kas gali dalyvauti vienuose ar kituose procesuose, – tai tą mes esame atlikę, gerai, kad judame teisingu keliu“, – teigė K. Navickas.
ES parama kasmet sudaro apie penktadalį Lietuvos metinio biudžeto – ji siekia apie 3,1 mlrd. eurų. Vien žemės ūkiui šiais metais suplanuota skirti 0,91 mlrd. eurų ES paramos (įskaitant bendrojo finansavimo lėšas).
