„Ir paguldė jį ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje“. Ir paguldė Jį motina. Tačiau Juozapas nedrįso paliesti To, kurio gimdytojas žinojo nesąs; stebėjosi, džiaugėsi gimusiuoju, bet gimusiojo paliesti nedrįso. Ir ji paguldė Jį ėdžiose. Kodėl ėdžiose? Kad išsipildytų pranašo Izaijo pranašystė: „Jautis pažįsta savo savininką ir asilas žino savo šeimininko ėdžias“ (Iz 1, 3). Kitoje vietoje yra parašyta: „Žmones ir gyvulius išgelbėsi, Viešpatie“ (plg. Ps 35 (36), 7). Jei esi žmogus – valgyk duoną, jei esi gyvūnas – prisiartink prie ėdžių.
„Nes jiems nebuvo vietos užeigoje“. Gerai pasakyta. Jiems nebuvo vietos užeigoje: iš tiesų žydų netikėjimas visa užliejo. Jis nerado vietos šventų šventojoje, kuri auksu, brangakmeniais, šilkais ir sidabru tviskėjo, Jis negimė tarp aukso ir turtų, bet gimė mėšle, tai yra tvarte (nes kur tik yra tvartas, ten yra ir mėšlo); kur buvo bjaurumų – mūsų nuodėmių. Jis gimė mėšle dėl to, kad tuos, kurie yra iš mėšlo, pakeltų. „Iškelia beturtį iš mėšlo“ (plg. Ps 112 (113), 7). Jis mėšle gimė, kur ir Jobas sėdėjo, ir po to buvo apvainikuotas. „Nes jiems nebuvo vietos užeigoje“. Kas tik yra vargšas, tas tegauna paguodą: Juozapas ir Marija – Viešpaties Motina – neturėjo nei tarno, nei tarnaitės: iš Galilėjos, iš Nazareto jie atėjo vieni, neturėjo gyvulių: jie patys yra ir šeimininkai, ir tarnai.
Jie užeina į užeigą, o neina į miestą, nes drovus beturtis nedrįsta prisiartinti prie turtingųjų. Matykite neturto didybę: jie į užeigą eina, tačiau jis sako, kad užeiga buvo ne pakelėje, bet nuošaliai, pasukus iš kelio, tai yra ne kelyje, bet už kelio – ne įstatymo kelyje, bet Evangelijos takelyje, ir vis dėlto jie buvo takelyje. Niekur kitur nebuvo laisvos vietos, išskyrus ėdžias, – ėdžias, prie kurių rišami galvijai ir asilai. O, jei man leistų pamatyti tas ėdžias, kuriose gulėjo Viešpats!
Šv. Jeronimas, † 420
