Popiežius lengvai peršalęs, dėl to, atsižvelgdamas į ateinančiomis dienomis numatytus įsipareigojimus, šio sekmadienio vidudienio maldai jis vadovavo ne iš Vatikano Apaštališkųjų rūmų lango, bet iš Šv. Mortos namų koplyčios.
Ketvirtojo advento sekmadienio Evangelija pasakoja apie Švč. M. Mariją, kuri po angelo apreiškimo lanko savo giminaitę Elzbietą, taip pat laukiančią kūdikio. Tai dviejų moterų, laimingų dėl nepaprastos motinystės dovanos, susitikimas, sakė Pranciškus komentuodamas šią sceną prieš „Viešpaties angelo“ maldą.
Popiežius sakė, kad mes, matydami šių dviejų moterų nepaprastą džiaugsmą, apmąstydami tuos didžiuosius įvykius, apie kuriuos šiandien mums kalba Evangelija, galbūt kartais pagalvojame, kad mūsų gyvenime tokių dalykų negali pasitaikyti.
Tačiau iš tikrųjų žinia, kurią evangelistas nori mums perduoti šiandien, likus tik porai dienų iki Kalėdų, yra kitokia. Iš tiesų, nuostabių Dievo veikimo ženklų apmąstymas neturėtų versti mūsų jaustis nuo jų nutolusiais, bet kaip tik priešingai – turėtų padėti atpažinti Dievo artumą, jausti jo meilę.
Šiomis dienomis kontempliuodami gimusį kūdikį Jėzų, turime būti dėkingi Dievui už kiekvienos žmogaus gyvybės dovaną. Turime savęs klausti, ar esame dėkingi Viešpačiui už tai, kad jis tapo žmogumi kaip mes, kad dalijasi visa mūsų egzistencija, viskuo, išskyrus nuodėmę? Ar šloviname Viešpatį už kiekvieną gimusį vaiką ir branginame gyvybės dovaną?
Tegul Marija, labiausiai palaiminta tarp visų moterų, padeda mums jausti pagarbą ir dėkingumą už gimstančios gyvybės slėpinį.
