Paskutinis Advento sekmadienis; po dviejų dienų švęsime Jėzaus Kristaus Gimimą. Išrinktoji tauta ilgai laukė Mesijo gimimo, apie jį ateisiantį skelbė pranašai.
Pranašas Michėjas skelbė: „O tu, Efratos Betliejau, mažiausias tarp Judo kaimų, iš tavęs kils tas, kuris valdys Izraelį. Jis tvirtai laikysis ir ganys savo kaimenę Viešpaties jėga“ (Mch 5, 1.3). Šis paskutinis Advento sekmadienis yra paskutinė proga gerai pasiruošti Jėzaus sutikimui. O kas geriau, jei ne Švč. Mergelė Marija, galėtų padėti mums sutikti pas mus ateinantį pasaulio Gelbėtoją.
Evangelija šį Advento sekmadienį pasakoja apie Nazareto Mergelę Mariją, per Judėjos kalnyną skubančią aplankyti giminaitės Elzbietos. Angelo apreiškimo metu Marija sužinojo, kad Elzbieta senatvėje laukiasi kūdikio, todėl išsiruošė į ilgą, kelias dienas truksiančią kelionę, kad galėtų jai pagelbėti ir pasidalyti džiaugsmu, kurio buvo kupina jos širdis.
Vos išgirdusi Marijos sveikinimą, Šventosios Dvasios apšviesta Elzbieta sušuko: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose“ (Lk 1, 42–44).
Baigiantis Adventui, mes esame kviečiami keliauti su Mergele Marija ir išgyventi tai, ką anuomet išgyveno būsimoji Jėzaus Motina Marija. Susitikimo su Elzbieta metu iš Marijos širdies išsiliejo didelis džiaugsmas: „Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Viešpats ir šventas yra jo vardas“ (Lk 1, 47–49).
Marijos džiaugsmas tegu tampa ir mūsų džiaugsmu, suvokiant, kad Jėzus įsikūnijo Marijos įsčiose, norėdamas būti Gelbėtoju kiekvieno žmogaus, tikėjimu priėmusio jį į savo gyvenimą. Nė kiek neperdėdami galime mąstyti, kad Jėzus, priėmęs žmogaus kūną, atėjo į šį pasaulį ir dėl manęs. Todėl kiekvieno mūsų širdis turi būti kupina šio Marijos džiaugsmo, kuriuo ji anuomet dalijosi su savo giminaite Elzbieta.
kas geriau, jei ne Švč. Mergelė Marija, galėtų padėti mums sutikti pas mus ateinantį pasaulio Gelbėtoją.
Marija kviečia mus ne tik džiaugtis, kad Jėzus atėjo į žmonijos istoriją ir mūsų gyvenimą, bet ir elgtis panašiai, kaip elgėsi Marija po Jėzaus įsikūnijimo. Marija skubėjo pasitarnauti Elzbietai paskutiniais nėštumo mėnesiais, kurie garbaus amžiaus moteriai turėjo būti nelengvi.
Advento metu esame kviečiami ne tik daugiau melstis, pasninkauti, bet ir praktikuoti konkrečią artimo meilę. Šalia mūsų visuomet yra žmonių, kuriems labai reikalinga gerų žmonių pagalba. Mūsų meilė Jėzui būtų netikra, jei nesirūpintume padėti varge esantiems žmonėms. Prieš Kalėdas mes visi turime tapti karitiečiais ir maltiečiais, dalijančiais vargstantiems meilę ir duoną.
Laukdami Jėzaus gimimo, neužmirškime pasidairyti savo dvasiniame gyvenime, ar nereikia ką nors ištaisyti, atliekant gerą adventinę išpažintį. Tai elementarūs žingsniai, kuriuos turime žengti, kad Jėzus galėtų ateiti į mūsų širdį. Džiaugsmas, artimo meilės darbai ir nuo nuodėmės laisva širdis yra kelias, kuriuo eidami pasitinkame pas mus ateinantį Jėzų.
