Italijos Neapolio miesto tikintieji patyrė didžiulį palengvėjimą, matydami, kaip suskystėjo šv. Januarijaus kraujas – stebuklas, dėl kurio gruodžio 16 d. miestas visą dieną buvo nežinioje.
Nepaprastas įvykis, kuris įvyko ne ryte, kaip įprasta, galiausiai įvyko 17.40 val. vietos laiku Neapolio katedroje.
Nuo 9 val. ryto relikvijorių su šventojo krauju tikintiesiems eksponavo tėvas Gregorio Vincenzo (Gregorijus Vinčenzas), tačiau iki popietės jis liko kietas. Po įvykusio stebuklo suskystėjęs miesto globėjo kraujas buvo nuneštas į katedros iždo koplyčią, kur buvo aukojamos šv. Mišios.
Stebuklą sudaro prie vienos ampulės pusės prilipusios kraujo masės virtimas visiškai skystu krauju, padengusiu visą stiklinę. Šis nepaprastas įvykis nuo 1389 m. kartojasi tris kartus: kiekvieną rugsėjo 19 d., šventojo šventės dieną; gruodžio 16 d., jo įsikišimo, siekiant išvengti Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimo padarinių 1631 m., metinių proga; ir šeštadienį prieš pirmąjį gegužės sekmadienį, minint jo palaikų perkėlimą į Neapolį.
Pagal tradiciją 1631 m. gruodžio 16 d. Neapolio tikintieji procesijoje nešė savo šventojo globėjo relikvijas, kad Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimas nesunaikintų miesto. Procesijos metu lava stebuklingai sustojo. Nuo to laiko šis įvykis vadinamas „pasauliečių stebuklu“.
Suskystėjimo procesas kartais užtrunka kelias valandas ar net dienas, o kartais neįvyksta visai, ir tai neapoliečiai aiškina kaip blogą ženklą, kaip nutiko 1939 m., prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui.
Katalikų Bažnyčia tiki, kad stebuklas, neturintis mokslinio paaiškinimo, įvyksta dėl tikinčiųjų atsidavimo ir maldų.
Su šūksniu „Stebuklas įvyko!“ tikintieji eina prie altoriaus pabučiuoti relikvijos ir dėkodami gieda Te Deum, po to, kai Neapolio arkivyskupas kardinolas Domenico Battaglia (Domenikas Batalja), laikydamas relikviją, apeina bažnyčią.
