Dešimt – tiek metų fondas „Bažnyčios kronika“ kviečia susitikti tuos, kurie darbuojasi katalikiškose medijose. Šiais metais susitikimas vyko lapkričio 29 d. Kaune. Jame dalyvavo ne tik gausus būrys kolegų iš krikščioniškų medijų, bet ir dvasininkų, tarp jų kard. S. Tamkevičius, apaštališkasis nuncijus Lietuvoje arkivysk. Georg Gänsweinas, Vilniaus arkivysk. G. Grušas, Kauno arkivysk. K. Kėvalas, fondo valdybos pirmininkas Telšių vyskupas A. Jurevičius, vysk. S. Bužauskas, kun. V. Lizdenis.
Jubiliejinis susitikimas buvo ypatingas ne tik savo skaičiumi, bet ir prasiplėtusiu dalyvių ratu. Šįkart į jį susirinko ne tik katalikiškos žiniasklaidos atstovai, bet į kvietimą atsiliepė ir kolegos iš XFM radijo ir kitų protestantiškų bendruomenių. Simboliška ir pati susitikimo vieta – Kauno Šv. Jurgio konventas, menantis daugiau nei penkis šimtmečius.
Kaip skelbti Evangeliją skaitmeniniame amžiuje
Susitikimas prasidėjo praktiniu seminaru „Kaip skelbti Evangeliją skaitmeniniame amžiuje“, kuriame viešnia iš Vokietijos Michaela Pilters dalijosi savo patirtimi apie konstruktyvią žurnalistiką ir jos taikymo būdus šiuolaikiniame pasaulyje.
Pilters, baigusi katalikų teologijos, germanistikos, filosofijos ir suaugusiųjų pedagogikos studijas, dirbo katalikų informacijos agentūros redakcijoje (Hessische Rundfunk), nuo 1985-ųjų buvo ZDF televizijos kanalo katalikiškų laidų „Kirche und Leben“ („Bažnyčia ir gyvenimas“) redaktorė, aktyviai dalyvavo Vokietijos katalikų publicistų draugijos veikloje ir keletą kadencijų jai vadovavo. Ji yra kelių knygų autorė, apdovanota Vokietijos vyskupų konferencijos įsteigta katalikų žurnalistų premija (1980 m.), Kurt-Magnus premija (1982 m.), Vokietijos katalikų publicistų draugijos Šv. Pranciškaus Salezo nominacija (2015 m.) ir popiežiškuoju šv. Grigaliaus ordinu (2018 m.). Michaela Pilters ne tik kūrė, bet ir vedė religines televizijos laidas. Viena iš populiariausių laidų buvo „37 laipsniai”, kurioje egzistencinėms problemoms spręsti buvo pasitelkiama konstruktyvioji žurnalistika.
Ponia Michaela savo pranešimą pradėjo skaitmeninio amžiaus teikiamų galimybių apžvalga. Ji kalbėjo apie informacijos sklaidos algoritmus, interaktyvumo svarbą, tačiau akcentavo, jog svarbiausia yra ne būdas, o turinio kokybė ir autentiškumas. Siekiant rezultato, būtina aiški strategija. Nors dirbtinis intelektas vis plačiau naudojamas žiniasklaidoje, be žmogaus aktyvaus dalyvavimo jis – nepatikimas informacijos šaltinis.
„Evangelizacija – visų pirma yra komunikacija. Dažniausiai tai vyksta per asmeninį pokalbį, o kitos priemonės gali tik daugiau ar mažiau prie to prisidėti. Pokalbiuose patariama vengti žmogui nesuprantamo religinio žodyno. Jei anksčiau buvo siekiama pasakyti kuo įmantriau, tai dabar siekiama auginti pašnekovą pradedant paprasta buitine kalba, tačiau atveriant supratimą, kad ši tema turi perspektyvą, vedančią į gilesnį suvokimą,“ – sakė viešnia.
Po kavos pertraukėlės vyko seminaro tęsinys, kuriame M. Pilters kalbėjo apie tradicinę žurnalistiką, kuri didžiausią dėmesį kreipia į problemas ir negatyvius įvykius. Pranešėja atkreipė dėmesį į augantį konstruktyviosios žurnalistikos populiarumą. Ši žurnalistikos kryptis, anot jos, neignoruoja problemų, kritikai joje taip pat užtenka vietos, tačiau kartu ji ieško ir sprendimo būdų bei siūlo konkrečius veiksmus. Viešnia akcentavo, kad pristatant religinį gyvenimą svarbu kreipti dėmesį į žmonių kasdienybę. Sekmadienio šventimas yra daugiau ar mažiau visiems aiškus, bet žymiai sunkiau kasdien gyventi tikėjimu, todėl kasdienybės dvasingumas yra nepaprastai aktuali ir svarbi tema.
Pokalbiuose patariama vengti žmogui nesuprantamo religinio žodyno.
Susitikime dalyvavę žiniasklaidos atstovai galėjo prelegentei užduoti klausimų, turėjo galimybę diskutuoti grupelėse. Seminaras ne tik pagilino profesines žinias, bet ir suteikė erdvę dalintis patirtimi bei ieškoti naujų kelių tikėjimo skelbimui žiniasklaidoje.
Po pietų, susitikimo dalyviai turėjo galimybę susipažinti su Kauno „Mažuoju Vatikanu“, juos lydėjo profesionali gidė Diana Railienė.
Seniausia Kauno senamiesčio dalis tapatinama su mažuoju Vatikanu todėl, kad jame yra didelė bažnyčių ir religinių institucijų koncentracija. Šioje gana nedidelėje vietoje yra viena seniausių bažnyčių Kaune, Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia. Kauno kunigų seminarija, kuri svarbi katalikų dvasininkų rengimo institucija. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (Vytauto Didžiojo bažnyčia), istorinis pastatų kompleksas: jėzuitų vienuolynas ir gimnazija.
Vilties ir tiesos šauklys šiuolaikiniame pasaulyje
Antroji susitikimo dalis prasidėjo šv. Mišiomis, kurioms vadovavo Kauno arkivysk. Kęstutis Kėvalas, homiliją sakė Vilniaus arkivysk. Gintaras Grušas, kuris ragino katalikišką žiniasklaidą būti vilties ir tiesos šaukliu šiuolaikiniame pasaulyje, kuris yra kupinas iššūkių – dezinformacijos, poliarizacijos ir technologinių pokyčių.
„Kaip popiežius Pranciškus savo žinioje pastebi, dirbtinio intelekto plėtra atneša ne tik naujų galimybių, bet ir pavojų. Svarbu, kad mūsų komunikacija nepaskęstų technologijų triukšme, bet liktų ištikima Evangelijos vertybėms ir tiesai. Tai reikalauja drąsos, nuolankumo ir budėjimo, kad skelbiama žinia ne tik informuotų, bet ir statydintų bendruomenę. Pop. Pranciškus cituoja Romano Guardini, kuris prieš šimtmetį svarstydamas apie techniką ir žmoniją, ragino griežtai nesipriešinti tam, kas „nauja“, kad „išsaugotume gražų pasaulį, kuris pasmerktas išnykti“.
Tačiau kartu jis pranašiškai perspėjo: „Mūsų vieta yra tapsme. Turime būti tapsmo dalis, kiekvienas savo vietoje, nuoširdžiai tardami jam savąjį „taip“, tačiau drauge išlaikydami nesugadintą širdį ir jautrumą viskam, kas jame destruktyvu ir nežmogiška“. Jis baigia žodžiais: „Tai techninės, mokslinės ir politinės problemos, tačiau jas galima išspręsti tik pradedant nuo žmogaus. Turi susiformuoti naujas žmogiškumas, kuriam būdingas gilesnis dvasingumas, nauja laisvė ir vidujybė,“ – sakė arkivysk. G. Grušas.
Vilniaus arkivyskupas atkreipė dėmesį, kad katalikiška žiniasklaida kviečiama įgyvendinti švelnumo revoliuciją.
„Jubiliejiniai, 2025-ieji metai mus ragina tapti vilties piligrimais ir vilties nešėjais į pasaulį. Kiekviena žinia, straipsnis ar pasidalinta patirtis turėtų būti tarsi šviesa tamsoje, rodanti į Kristų ir Jo karalystės artėjimą, pasakojant apie gailestingumo darbus, ypač tuos, kurie yra nematomi. Tegul katalikiška žiniasklaida būna, kaip tas figmedis , kuris skelbia viltį, džiaugsmą ir tikėjimą. Tegul Dievo karalystė tampa vis didesne tikrove mūsų gyvenimuose ir mūsų misijoje,“ – sakė arkivysk. G. Grušas.
Šv. Mišiose giedojo solistai Živilė ir Jonas Lamauskai ir choristai iš choro „Veritas“, vadovaujami Vitos Liaudanskaitės-Vaitkevičienės.
Susitikimas su apaštališkuoju nuncijumi
Antrą susitikimo dalį pradėjo fondo „Bažnyčios kronika“ valdybos pirmininkas vyskupas Algirdas Jurevičius. Jis pristatė naująjį Lietuvos vyskupų konferencijos Žiniasklaidos komisijos pirmininką vyskupą Saulių Bužauską. Pristatydamas apaštališkąjį nuncijų Lietuvoje arkivyskupą Georgą Gänsweiną sakė, kad nuncijus į susitikimą atvyko pasidalinti savo patirtimi ir yra nusiteikęs atsakyti į visus jam užduodamus klausimus.
Arkivysk. G. Gänsweinas savo kalbą pradėjo prisistatydamas ir papasakodamas savo kunigiškos tarnystės istoriją, kurioje ryškūs Dievo vedimo ženklai. Didžiausias dėmesys buvo skirtas popiežiui Benediktui XVI, kurio asmeniniu sekretoriumi buvo arkivyskupas G. Gänsweinas. Prelegentas popiežių Benediktą XVI apibūdino trimis žodžiais: nuolankus, nepaprastai intelektualus, maldos bei tikėjimo žmogus.
„Žiniasklaida popiežių Benediktą XVI dažnai pristatydavo kaip griežtą hierarchą, nors jis turėjo gan sveiką humoro ir net ironijos jausmą. Popiežystė – tai ėjimas Kristaus kryžiaus keliu, bet kartu su Kristumi“, – sakė arkivysk. G. Gänsweinas.
2013 m. vasario 11-ąją į konsistoriją susirinkusiems kardinolams popiežius Benediktas XVI perskaitė pareiškimą, jog dėl amžiaus ir silpstančių jėgų negalėdamas vykdyti jam patikėtų pareigų jis palieka Petro įpėdinio sostą laisvą. Žinia apie popiežiaus Benedikto XVI atsistatydinimą nepaliko abejingų. Per labai trumpą laiką ši žinia apskriejo visą pasaulį ir buvo komentuojama visose įmanomose žiniasklaidos priemonėse, diskusijos virė ir socialiniuose tinkluose, tad nenuostabu, kad apaštališkasis nuncijus išgirdo klausimų ir šia tema.
„Savo atsistatydinimą jis perskaitė tyliu ir silpnu balsu, todėl dalis ten buvusių kardinolų jį sunkiai galėjo išgirsti, bet kai kurie raktiniai žodžiai, kurie paprastai skamba tokiomis progomis, privertė juos sunerimti ir jie pradėjo vienas kito klausinėti, kas čia vyksta,“ – apie kuriozinę situaciją nutikusią konsistorijoje pasakojo arkivysk. G. Gänsweinas.
Susitikimo dalyviai apaštališkajam nuncijui uždavė klausimų apie tai, kaip pop. Benediktas XVI išgyvendavo sudėtingiausius savo gyvenimo laikotarpius, apie popiežiaus pranašystes, apie jo dienotvarkę ir kt. Anot arkivyskupo Georgo Gänsweino, popiežiui Benediktui XVI buvo svarbu, kad visa ko centre būtų Kristus, nes „kur tiesa, ten yra ir Jėzus Kristus“. Žurnalistai klausė apie požiūrį į Lietuvos katalikų bažnyčią, sinodą ir kt. Svečias sulaukė ir neformalių klausimų į kuriuos taip pat mielai atsakė.
Susitikimas su apaštališkuoju nuncijumi Lietuvoje arkivysk. Georgu Gänsweinu, nepaliko nė vieno abejingo. Buvo įdomu išgirsti apie plačiai nuskambėjusius įvykius iš lūpų žmogaus, kuris buvo pačiame istorinių įvykių sūkuryje. Arkivysk. G. Georgas Gänsweinas paliko ne tik nuolankaus, inteligentiško, bet ir šilto žmogaus įspūdį. Dviejų valandų trukmės susitikimas persikėlė į kitas erdves, kur dalyviai turėjo progą neformaliai pabendrauti su nuncijumi.
Štai ką sako dalyvavusieji šiame susitikime:
„Labai gera buvo diena, įkvėpė, pastiprino – o būtent to pastaruoju metu labai reikia. Žmonių daug, atmosfera puiki, visapusiškai turiningas buvo susitikimas. Gal šiek tiek iš lektorės tikėjausi daugiau, bet apaštalinio nuncijaus arkivysk. G. Gänswein standupas nokautavo…“
„Noriu padėkoti už labai puikų susitikimą, buvo labai miela pabendrauti su kolegomis. Ačiū už superinį organizavimą, kaip smagu, kad net ekskursiją sugalvojot! Ir maistas buvo labai skanus!“
„Kaskart susitikimai vis konstruktyvesni, nors tobulumui nėra ribų.“
„Bent kartą metuose svarbu susitikti.“
