Kristaus Karaliaus – Visatos Valdovo iškilmė nuolatinių diakonų bendruomenei buvo ypatinga – šventės metu devyni vyrai buvo paskirti kandidatais į diakonus.
Šv. Mišias celebravo Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas. Po Žodžio liturgijos, užsidėjęs mitrą ir laikydamas pastoralą, arkivyskupas sėdo į sostą ir pavardžiui kvietė visus skiriamuosius. Bažnyčios akivaizdon prisistatė du kandidatai iš Telšių vyskupijos, trys kandidatai iš Vilkaviškio vyskupijos ir keturi kandidatai iš Kauno arkivyskupijos.
Arkivyskupas, kreipdamasis į skiriamuosius, kaip į mylimus sūnus, klausė, ar jie nori, atsiliepdami į Viešpaties šaukimą, savo pasirengimą užbaigti stojimu per diakonatą į Bažnyčios tarnybą. Vyrai atsakė: „Norime“.
Taip pat klausė, ar jie norintys savo dvasią ugdyti taip, kad galėtų ištikimai tarnauti Viešpačiui Kristui ir Jo Kūnui – Bažnyčiai. Visi išreiškė savo troškimą: „Norime“. Tuomet arkivyskupas paskelbė, jog Bažnyčia su džiaugsmu priimanti jų ketinimą ir palinkėjo: „Ką Dievas jumyse pradėjo, tą ir teužbaigia“.
Priėmę iškilmingą arkivyskupo palaiminimą, šventės dalyviai rinkosi bendriems pietums Kauno kunigų seminarijoje. Visiems susirinkus, seminarijos rektorius visų vardu pasveikino arkivyskupą Kęstutį, kuris prieš 12 metų šią dieną buvo įšventintas vyskupu. Bendrystės laikas buvo pripildytas dėkingumo bei džiaugsmo, kad „pjūties šeimininkas” pakvietė mus tapti savo pjūties darbininkais.
