Ypatingu būdu ėjo Kristus pasaulio tvarkyti… Ši Palaimintojo mintis galėtų būti pagrindine liepos 14 d. atlaidų iškilmėje, kai į Baziliką rinkosi Šakių dekanato tikintieji. Drauge su atvykusiais piligrimais buvo meldžiamasi už švietimo bei žiniasklaidos darbuotojus, socialinius darbuotojus ir savanorius, Krašto apsaugos, teisėsaugos, Priešgaisrinės gelbėjimo ir kitų bendro gėrio tarnybų darbuotojus, t. y. už visus bendram gėriui tarnaujančius.
Šv. Mišias celebravo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, koncelebravo kunigai iš Šakių ir Marijampolės dekanatų. Vyskupas pasidžiaugė maldininkais ir piligrimais, ypač atvykusiais iš tolimojo Pandėlio. Šv. Mišių metu giedojo Šakių parapijos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios choras, vadovaujamas Birutės Gurskienės.
Šios dienos katechezę ir homiliją sakė Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) neparapinės bažnyčios rektorius – kunigas teol. lic. Aldonas Gudaitis SJ.
Kunigo apmąstymuose daug dėmesio buvo skiriama Palaimintajam Jurgiui, kuris taip pat visu savo gyvenimu tarnavo, kaip ir Kristus, teigęs, kad atėjo ne tam, kad Jam tarnautų, bet atėjo pats tarnauti.
Toks buvo ir Palaimintasis Jurgis, kuris ne viename savo rašte paliesdavo socialinius klausimus, kalbėjo, kad reikia tarnystės mokytis iš Kristaus, kuris ypatingu būdu ėjo pasaulio tvarkyti, siekdamas kiekvieną žmogų paliesti iki sielos gelmės.
Todėl kiekvienam tarnaujančiam daug svarbiau yra jo nuoširdumas, asmeninis pavyzdys, nes tarnauti – pirmiausia yra mylėti. Mes visada atmename tuos mokytojus, kurie mus mylėjo ir mėgo savo dalyką, dirbo ne iš pareigos, bet iš pašaukimo.
Meldžiantis už patarnaujančius reikia pagalvoti, kokių malonių iš Dievo jiems prašyti, kad jie dirbtų iš pašaukimo. Jei neturi – kad atrastų, kad į tarnystę eitų su džiaugsmu, ne iš pareigos, bet su meile žmogui, kuris yra Dievo atvaizdas. Tarnauti vardan Dievo! Todėl melskimės, kad tarnaujantys atrastų pašaukimą, kad ir mes jį atrastume.
Kunigas Aldonas homilijoje kalbėjo apie atlaidų reikšmę kiekvieno žmogaus gyvenime, kad Šventoji Dvasia kiekvienam padėtų išgirsti, atrasti, suprasti, kas jam yra svarbiausia. Nes, pvz., Palaimintasis Jurgis buvo ne tik didus, bet ir ligų maišelis. Tačiau būdamas silpnas ir trapus neakcentavo savo ligų.
Gera naujiena, kad stiprios asmenybės įtakoje ir mes stiprėjame. Nenuvertinkime savęs, Palaimintojo pavyzdys mus drąsina. Matome, kad Dievas per silpnuosius gali nuveikti didžius dalykus. Todėl ir susirgus labai prasminga devyndienio maldose kreiptis į palaimintąjį J. Matulaitį.
Prelegentas pateikė keletą pavyzdžių, kuriuos teko išgyventi: sirgusioji vėžiu klausė, kur gali ieškoti atramos tokioje bėdoje netikintys? Todėl prašė kunigą pasimelsti už netikinčius ligonius.
Kitas atvejis pribloškia savo netikėtumu – apkurtusi ir apakusi tikinčioji ne tik kad nesiskundė dėl savo padėties, bet sakė, kad jai dabar labai gerai, nes niekas netrukdo bendrauti su Dievu.
Baigdamas homiliją prelegentas kvietė prisiminti, kad Palaimintasis kviečia liudyti meilę žmogui ir nebūti per daug nuolankiems (nesu vertas), tikėti, kad per mus gali veikti Dievas. Tikėti ir prašyti Dievo pašaukimo savo darbui!
Visuotinėje maldoje užtariant Palaimintajam meldėmės už Popiežių, vyskupus, kunigus, už Tėvynę, už visus mokytojus, katechetus, švietimo ir žiniasklaidos darbuotojus, už visus bendram gėriui tarnaujančius prašydami malonės, kad jie noriai ir uoliai iš pašaukimo vykdytų savo pareigas, skelbtų Viešpaties žodį, mokytųsi ir semtųsi stiprybės iš Dieviškosios malonės turtų.
Po pamaldų tradiciškai norintieji, tarp kurių buvo ir piligrimai iš Pandėlio, vyko Gailestingumo vainikėlio maldai į koplyčią pal. Jurgio Matulaičio tėviškėje Lūginėje. Ši diena baigėsi, o rytoj, liepos 15 d., ketvirtadienį, pal. Jurgio Matulaičio atlaidų oktavoje – maldos už kunigus ir pašvęstuosius diena. Katechezę ir homiliją skelbs Kauno kunigų seminarijos rektorius kunigas teol. dr. Ramūnas Norkus.
