2024 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs Laisvos visuomenės instituto (LVI) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) iškeltą bylą, konstatavo, kad Nevyriausybinių organizacijų fondo taryba (Komisija prie SADM), priimdama sprendimą dėl LVI projekto neperkėlimo iš rezervinio į finansuojamų projektų sąrašą, „viršijo jai priskirtos kompetencijos ribas, o tai yra pagrindas jį pripažinti neteisėtu bei naikintinu“.
Laisvos visuomenės instituto direktorė Diana Karvelienė sako, kad šis sprendimas yra itin svarbus, nes užkerta kelią diskriminuoti NVO dėl jų pažiūrų:
„Žinoma, džiaugiamės Klaipėdos Regionų administracinio teismo sprendimu, kuris, manau, yra svarbus ne tik mūsų institutui, bet ir visai nevyriausybinio sektoriaus bendruomenei, nes visos nevyriausybinės organizacijos turi teisę į sąžiningą vertinimo procesą ir nebūti diskriminuojamos dėl savo pažiūrų. Tiek šioje byloje, tiek ir kitose vis dar tebevykstančiose LVI inicijuotose bylose jaučiamas priešiškas kai kurių ligšiolinės SADM atstovų nusistatymas Instituto atstovaujamų pažiūrų šeimos, partnerystės, Stambulo konvencijos klausimais atžvilgiu.“
Laisvos visuomenės institutas dalyvavo SADM rengtame 2022 metų NVO institucinio stiprinimo projektų atrankos konkurse, kuriame surinko pakankamą balą ir pagal ekspertų vertinimus, iš papildomai gauto finansavimo turėjo būti paskirta 22853.52 Eur suma. Visgi Komisija nusprendė LVI projektą pašalinti iš rekomenduojamų finansuoti projektų, motyvuodama tuo, kad projektas neatitinka nuostatų reikalavimų, tačiau konkrečių motyvų nenurodė. Institutas su tokiu Komisijos sprendimu nesutiko ir jį apskundė teismui.
LVI inicijuotose bylose jaučiamas priešiškas kai kurių ligšiolinės SADM atstovų nusistatymas Instituto atstovaujamų pažiūrų šeimos, partnerystės, Stambulo konvencijos klausimais atžvilgiu.
Skunde teigiama, kad sprendimai pažeidžia objektyvumo principą – Komisija ir Ministerijos kancleris sprendimus neskirti finansavimo grindė iškeltais, bet nepatvirtintais ir aiškiai neapibrėžtais įtarimais, kurie neatitinka tikrovės ir negalėjo būti pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis bei faktiniais įrodymais. Taip pat skundžiami sprendimai pažeidžia teisėtumo, įstatymų viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, teisėtumo bei administracinių sprendimų privalomumo principus.
Kaip aukščiau nurodoma, 2024 m lapkričio 12 d. Regionų administracinis teismas išnagrinėjo šį ginčą ir nusprendė, jog „Komisija, priimdama Protokolinį sprendimą, viršijo jai priskirtos kompetencijos ribas, o tai yra pagrindas jį pripažinti neteisėtu bei naikintinu. <…> pripažinus Protokolinį sprendimą neteisėtu, konstatuojama jog tais pačiais teisiniais pagrindais Sprendimas pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.“
D. Karvelienė taip pat pabrėžė, jog Teismas aiškiai patvirtino, kad „Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas.
Manau, šis sprendimas siunčia ir svarbią žinutę: kovoti už savo teises tikrai verta. Labai norėčiau, kad naujoji Lietuvos valdžia atkreiptų dėmesį į šią situaciją ir imtųsi atitinkamų veiksmų, kad valstybės institucijos bei jų struktūros ne tik reikalautų iš kitų, bet ir pačios laikytųsi teisės aktų bei objektyvumo principų“.
