Daug žinomų šalies katalikų socialiniuose tinkluose džiaugėsi Donaldo Trumpo pergale JAV prezidento rinkimuose. Šią nuotaiką puikiai apibūdina kunigo Roberto Grigo įrašas socialiniame tinkle: „Dieve, padėk tau, pone Doni – stumtelėti šį pasaulį sveiko proto linkme!“
Kad krikščionys buvo D. Trumpo pusėje liudija ir išėjusiųjų iš rinkimų vietų apklausos. Pagal jas D. Trumpas tarp katalikų laimėjo apie 52 proc. balsų, o K. Harris – 45 proc. Dar įspūdingesnis atotrūkis tarp jų susidarė evangelinių krikščionių gretose – net 71 proc. jų balsavo už naująjį Ovalinio kabineto šeimininką.
Visi žino, kad Trumpas nėra angelas. Taip pat jis nėra žmogus, kurio gyvenimo tikslas telktųsi įkūnyti dorybes. Jis nebuvo skaidrus kaip krištolas verslininkas ir pagal visus krikščioniškus apibrėžimus jo negalėtume pavadinti ištikimu vyru.
D. Trumpas taip pat šiurkščiai pasisako apie savo politinius priešininkus, net žada poveikio jiems priemones, kurias daugelis aiškina kaip tiesioginę grėsmę Amerikos demokratijos būklei.
Tai kodėl krikščionys džiaugiasi D. Trumpo sėkme?
Kad ir kaip dviprasmiškai krikščionys vertintų D. Trumpą, dauguma jų su palengvėjimu atsipūtė, kai Kamala Harris pralaimėjo. Nepaisant visko, krikščionių balsus už Trumpą bus įkvėpęs desperatiškas nepritarimas K. Harris vedamų demokratų darbotvarkei. Būdama sinkretinių religinių pažiūrų asmuo, ji yra progresyvi, liberali politikė, kuriai teisė į abortus tapo pagrindine jos rinkimų kampanijos tema.
Visos kitos pozicijos šiuo klausimu, jos nuomone, yra ne kas kita, kaip „amoralios“. Harris (ir demokratų) leftizmas taip pat įkvepia požiūrį, kad religijos laisvę reikia apriboti, nes toji galėtų būti naudojama kaip pateisinimas „diskriminacijai“ ir LGBTI bendruomenės teisių pažeidimui.
Kur dar gender ideologijos sklidimas švietime, belytės tapatybės įvedinėjimas dokumentuose, translytiškumo propagandos skatinimas ir pagalba ją įgyvendinant? Pridėkite prie viso šito woke ir cancel culture suvešėjimą valdant nueinančiai Baltųjų rūmų administracijai ir gausite toksišką ideologinį kokteilį, kuris darosi kultūrinės Vakarų destrukcijos priežastimi. Rinkimai tapo vieninteliu būdu sustabdyti šią beprotybę, kurią simbolizavo K. Harris asmenybė.
Nepaisant visko, krikščionių balsus už Trumpą bus įkvėpęs desperatiškas nepritarimas K. Harris vedamų demokratų darbotvarkei.
Tuo tarpu D. Trumpas pabrėžė krikščioniškų vertybių puoselėjimo svarbą, bent jau politiniu požiūriu. Ankstesnės kadencijos metu D. Trumpas užtikrino konservatyviąją daugumą Aukščiausiajame Teisme, kuris panaikino federalinę teisę į abortus, o šis sprendimas įvedė griežtesnius įstatymus daugelyje valstijų. Jis besąlygiškai remia Izraelį ir atvirai vadina Iraną, blogio genijumi, kuris kursto daugumą konfliktų Artimuosiuose Rytuose.
Tai, ką D. Trumpas kalbėjo radikaliai ir kietai, galiausiai perteikė jo norą padaryti viską, kad sustabdytų liberalią demokratų darbotvarkę, sutvarkytų sienas ir pagerintų sudėtingą ekonomikos būklę. D. Trumpas grasino savo oponentams kerštu ir atsakomaisiais veiksmais – to jis nedarys, jei rimtai laikysis pažado išgydyti tautą. Maža to, jo pergalė pati savaime jau yra eilinių, sunkiai dirbančių amerikiečių keršto išgverusiam elitui išraiška. Todėl jo kalbas turėtume priimti rimtai, bet ne pažodžiui. Tad viskas nėra taip blogai, kaip skamba.
Regis, kad jo prezidentavimo laikotarpiu religijos laisvei pavojus negresia. D. Trumpas ne kartą pabrėžė krikščioniškųjų ir konservatyviųjų vertybių svarbą, žadėdamas, kad jo vyriausybė „gins krikščionybę, mūsų pamokslininkus ir mūsų Bažnyčias nuo valdžios kišimosi“. Tokia pozicija suponuoja ryžtingą švietimo laisvės gynimą ir paramą persekiojamiems krikščionims visame pasaulyje.
Galiausiai krikščionys gali sąlyginai džiaugtis D. Trumpo pergale, tikėdamiesi, kad jis neleis plėstis karų liepsnoms. Savo asmenybės sukirpimu jis yra derybininkas mėgstantis aiškias interesų ribas. Todėl galima manyti, kad sprendimai bus priimami ne mūšio lauke.
Žinoma, galima manyti, kad minimos tendencijos – vidinės amerikiečių visuomenės bėdos, tačiau negalima pamiršti, kad JAV yra didžiausia krikščioniškos civilizacijos šalis pasaulyje. Naivu būtų teigti, kad globaliame pasaulyje procesai šioje šalyje yra izoliuoti nuo likusio Vakarų sociokultūrinio arealo. Todėl politinis smūgis leftizmui JAV gali tapti svarbia takoskyra mūsų civilizacijos vystymuisi.
