Didžiojo ketvirtadienio vakarą popiežius Leonas XIV Romos katedroje – Laterano Šv. Jono bazilikoje – aukojo Paskutinės vakarienės Mišias.
Vienas svarbiausių šio vakaro liturgijos momentų – kojų plovimo apeigos, kartojant Jėzaus gestą, kai jis prieš sėsdamas prie Paskutinės vakarienės stalo numazgojo kojas apaštalams. Popiežius nuplovė kojas dvylikai Romos vyskupijos kunigų. Vienuolikai iš jų Leonas XIV pernai gegužę suteikė kunigystės šventimus.
„Šio vakaro iškilminga liturgija įveda mus į Velykų tridienį – Viešpaties kančios, mirties ir Prisikėlimo dienas, – kreipėsi popiežius į Mišių dalyvius. – Pradedame jį švęsti ne kaip stebėtojai, bet kaip pakviestieji į Vakarienę, kurioje duona ir vynas mums tampa išganymo sakramentu. Iš tiesų mes dalyvaujame pokylyje, per kurį Kristus, „mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo“ (Jn 13, 1).“
Būtent šios meilės ženklas buvo apaštalus nustebinęs kojų plovimo gestas. Iš tikrųjų, sakė popiežius, šiuo gestu Jėzus ne tik apvalo mūsų turimą Dievo įvaizdį nuo jį sutepusios stabmeldystės, bet apvalo ir žmogaus įvaizdį nuo klaidingo įsivaizdavimo, kad žmogus yra galingas, kai viešpatauja, kad pergalė – tai nužudyti kitą žmogų, kad žmogus yra didis tada, kai kiti jo bijo. Kristus – tikrasis Dievas ir tikrasis žmogus – mums duoda pasiaukojimo, tarnystės ir meilės pavyzdį. Mums reikia jo pavyzdžio, kad išmoktume mylėti.
„Mokykimės iš Jėzaus tarnystės vieni kitiems! Sekime Jėzaus pavyzdžiu ne dėl to, kad kartais tai gali būti naudinga, sekime ne nenoriai ar veidmainiškai, bet iš meilės, – ragino popiežius. – Jėzuje Dievas mums duoda ne pavergimo, bet laisvės pavyzdį; moko, kaip aukotis, o ne kenkti ar naikinti. Priešais žmoniją, parklupdytą žiaurumo ir neapykantos, klaupkimės kaip engiamųjų broliai ir seserys.“
Baigdamas homiliją, popiežius sakė, kad Didžiojo ketvirtadienio vakaro Eucharistijos adoracija parapijose ir bendruomenėse – tai iš tiesų labai gera proga apmąstyti tą apaštalus nustebinusį ir mus stebinantį Jėzaus gestą. Kaip Jėzus atsiklaupė prie apaštalų kojų, kad jas nuplautų, taip ir mes klaupkimės priešais jį, esantį Švenčiausiajame Sakramente, ir prašykime jėgų sekti jo tarnavimo ir meilės pavyzdžiu.
