Spalio 20 d. kanonizavęs 14 palaimintųjų, popiežius Pranciškus užėmė pirmąją vietą tarp visų pontifikų pagal į altoriaus garbę iškeltų šventųjų skaičių – jų 926.
Jei Jonas Paulius II per 27 savo pontifikato metus – vieną ilgiausių Katalikų Bažnyčios istorijoje – kanonizavo 483 asmenis, tai Pranciškus, praėjus vos dviem mėnesiams po įžengimo į popiežiaus sostą, 2013 m. gegužę, vienu metu kanonizavo daugiau kaip 800 asmenų. Pažymėtina, kad sprendimą dėl tokios masinės kanonizacijos priėmė Benediktas XVI – jis ją patvirtino savo abdikacijos dieną, 2013 m. vasario 11-ąją. Tarp daugybės naujai į altoriaus garbę iškeltų šventųjų buvo 813 Otrantos kankinių – italų katalikų, kuriuos 1480 m. nužudė osmanai.
Įdomu, kad tais pačiais metais popiežius Bergoglio kanonizavo italų vienuolę Angelą iš Foligno ir prancūzų jėzuitą Pierre’ą Favre’ą, praleisdamas kanonizacijos ceremoniją – apsiribota pontifiko dekreto paskelbimu. Vėliau Pranciškus tai darė keletą kartų.
Nors daugelis žmonių mano, kad tam tikrų į altoriaus garbę šventųjų iškėlimas daugiausia priklauso nuo asmeninio popiežiaus pasirinkimo, taip nėra. Iš tiesų be pontifiko palaiminimo joks kanonizavimas neįvyksta, tačiau prieš tai būna ilgas procesas, kuris gali užsitęsti dešimtmečius ar net šimtmečius. Pavyzdžiui, 1916 m. Alžyre nužudytas prancūzų trapistų vienuolis Šarlis de Fuko (Charles de Foucault) buvo kanonizuotas 2022 m., nors jo šventumo byla buvo pradėta dar 1926 m.
Šiandien Vatikano Šventųjų skelbimo dikasterijoje yra nuo dviejų iki trijų tūkstančių bylų dėl kanonizacijos ar beatifikacijos. Nuo Covid-19 pandemijos šis procesas sulėtėjo: 2020 m. pirmą kartą per 30 metų nebuvo kanonizacijos. 2021 m. paskelbtas tik vienas šventasis, 2022 m. – 12, o 2023 m. – vėl nė vienas.
Tarp dabartinio pontifiko kanonizuotųjų yra trys jo pirmtakai Šventojo Petro soste: 2014 m. balandį, dalyvaujant popiežiui emeritui Benediktui, jis į altoriaus garbę iškėlė Joną XXIII ir Joną Paulių II, o 2018 m. – Paulių VI.
