Charizminis renginys – Atsinaujinimo diena Kaune šį Misijų sekmadienį priminė: visi esame mokiniai, visi misionieriai.
Nuskambėjo ir unikalus misionieriškas liudijimas, nors visai iš netoli, iš kaimyninės Latvijos, Skaistkalnės, ties Lietuvos–Latvijos pasieniu.
Juo pasidalijo šios parapijos klebonas, latvis kunigas Andrejus Mèdinis (Andrejs Medinš), be kita, sakydamas:
– neklauskime, kas mums skauda Bažnyčioje; klauskime – kas Tau, Jėzau, skaudu dėl mūsų?
– krizė – ne Bažnyčioje; ši krizė – mūsų pačių; ir tai dėl meilės trūkumo; mums pakanka žmonių Bažnyčioje, nepripažįstančių savojo meilės trūkumo, bet visada ieškančių to kituose;
– turim meilės viskam, o Jėzui? 1 valanda maldos – nėra nieko, kas dar galėtų suteikti prasmės kasdienybei.
Taip kalbėjo kunigas:
– kurio bažnyčios, kad ir kur tarnaudavo, būdavo nuolat atidarytos;
– nes, pasak kun. Andrejaus, nieko nėra blogiau, kai žmogus beldžiasi į užrakintas bažnyčios duris, kai jam ypač to reikia;
– kuriam jaunas verslininkas pasakė: „ačiū, kad jūs neužrakinate bažnyčios“; taip žmogus, naktį užklydęs į kunigo Andrejaus įkurtos priklausomų asmenų bendruomenės bažnyčią, buvo išgelbėtas nuo savižudybės; šią bažnyčią Bruknoje savo rankomis iš akmenų pastatė minėtos bendruomenės vyrai;
– pas šį kunigą prieš 25-erius metus pasibeldė pirmieji narkomanai, alkoholikai, prašydami: neišvaryk manęs….
Taip liudijo kunigas,
– pažadėjęs Dievui būti kunigas, kai tarnavo sovietinėje armijoje, Afganistano „mėsmalėje“, ir po kelių sužeidimų parklupo ant kelių kalnuose; per tuos pačius kalnus namo sugrįžo tik 40 (iš 600);
– sielovadinę (meilės!) praktiką atlikęs Kalkutoje, tarp raupsuotųjų, kur teko maudyti, valyti žaizdas ir… apkabinti, nes šie žmonės tik to norėjo: kad būtų apkabinti mirties akimirką.
