Lietuvos vyskupai antradienį paskelbė kreipimasį, kuriame ragina visuomenę aktyviai balsuoti Seimo rinkimuose ir teigia, kad Bažnyčios mokymo gairės gali padėti apsispręsti.
„Padėti apsispręsti už ką balsuoti mums gali ir Bažnyčios mokymo gairės, išryškinančios pamatinius asmens ir visuomenės gėrius, be kurių nėra įmanomas darnus valstybės vystymasis“, – rašo ganytojai.
Jie kviečia tarp kandidatų atpažinti žmones, kurie „gebėtų tvirtinti darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės pagrindus“.
„Visuomenės plėtrai ir gyvastingumui labai svarbus šeimos ir santuokos tvirtumas, kai per vyro ir moters sąjungą, paremtą lygiateisiškumu bei lygiavertiškumu, kviečiama į pasaulį nauja gyvybė, kai tėvai ar globėjai auklėja vaikus tiesos ir dorovės dvasia“, – rašoma dokumente.
Ar tai reiškia, kad katalikai rinkėjai žvalgosi partijų sąrašuose bendratikių? Beje, veidų, kurie atpažįstami krikščioniškoje aplinkoje įvairių partijų sąrašuose galima rasti.
Krikščionių politikų yra įvairiuose sąrašuose
Štai pačiame pirmame pagal eilę Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) rinkimų sąraše figūruoja gerai Katalikų Bažnyčios sluoksniuose žinomas Rimantas Jonas Dagys, publicistas Algimantas Rusteika ar protestantų bendruomenėse žinomas Marius Kundrotas.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąraše katalikams gerai pažįstamos Lino Kukuraičio ir Rimos Baškienės pavardės.
Kaip visada apstu krikščioniškų įsitikinimų atstovų tarp Nacionalinio susivienijimo kandidatų. Pakanka paminėti Vytautą Sinicą, Marių Parčiauską ar prof. Birutę Obelenienę.
Pasiryžusiems balsuoti už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą katalikams teks nelengva užduotis išsirinkti penkis reitingo numerius. Juk sąraše yra Dovilo Petkaus, Giedriaus Surplio, Kristinos Zamarytės-Sakavičienės, Vaidoto Vaičaičio, Ramūno Aušroto, Astos Kubilienės, Vyčio Turonio, Dainiaus Kepenio pavardės.
Politikoje druskos pūdą jau suvalgiusi buvusi teologė Agnė Širinskienė šiemet laimę bando su „Nemuno aušros“ partija.
Dažniausiai politikos sunkiasvorius rinkėjams siūlo krikdemiškas Tėvynės sąjungos sparnas – Audronių Ažubalį, Viliją Aleknaitę-Abramikienę, Dainių Kreivį, Valdą Rakutį.
Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos pirmininko Mindaugo Puidoko ir „Laisvės ir teisingumo“ sąraše esančios Vitalijos Jankauskaitės-Milčiuvienės taip pat nereikia pristatyti krikščioniškų pažiūrų rinkėjams.
Tad skųstis esą nėra už ką balsuoti, krikščionims būtų nuodėmė.
Tikėjimas yra svarbus rinkėjams
Kuo krikščionybė svarbi politikoj asmeniškai, pasiteiravome politologo, buvusio „Laikmetis.lt“ politikos ir visuomenės naujienų redaktoriaus Dovilo Petkaus.
„Krikščionybė yra neatsiejama mano tapatybės dalis. Lygiai kaip ir faktas, kad gimiau lietuviškoje šeimoje, kurioje kalbėjau ir mąstau lietuvių kalba, esu lietuvis, taip pat ir krikščionybė mane lydi nuo pat pirmų gyvenimo akimirkų.
Gimiau religingoje šeimoje, tėtis buvo vargonininkas. Neatsimenu savęs be bažnyčios, šventų mišių ir šlovinimo. Džiaugiuosi, kad gyvenimo eigoje turėjau ne tik gerus tėvus, pasėjusius tikėjimo sėklą, bet ir puikius palydėtojus ir draugus tikėjime. Visa tai man leido iki šiol išlaikyti tikėjimą, o tai laikau didele dovana.
Krikščionybė, o dar konkrečiau katalikybė, Biblijos gelmė ir bažnytinė išmintis man padėjo priimti sprendimus asmeniniame gyvenime, dėl kurių galiu būti ramus prieš savo sąžinę. Dar daugiau, dvasios tėvų ir mokytojų pavyzdys leido susiformuoti krikščioniškai politinei pasaulėžiūrai, kuri aiškiai nubrėžia vertybinių įsitikinimų vektorių.
Net neabejoju, kad krikščionių gausėjimas valstybės parlamente galėtų reikšmingai prisidėti prie prigimtinės šeimos apsaugojimo, pagarbos gyvybei ir visuomenės religiniams įsitikinimams. Tam, kad apgintume visiems krikščionims svarbius politinio gyvenimo principus, turime žvelgti ne į partijų pavadinimus, bet į konkrečius programinius įsipareigojimus arba ankstesnius renkamo politiko balsavimus,“ – sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į Seimą Kuršo rinkiminėje apygardoje.
Vis tik kiek rinkėjams svarbu kandidatų į Seimą krikščioniškos pažiūros? „Tikėjimas yra svarbus daliai rinkėjų auditorijos. Todėl politikai, laikantys save tradicijų ambasadoriais, randa būdų parodyti savo palankumą krikščioniškoms pažiūroms, net jei patys nėra praktikuojantys tikintieji – aplanko bažnyčias, fotografuojasi su kunigais ir pan. Kiek tai yra nuoširdu, manau, kiekvienas rinkėjas pajaučia individualiai,“ – atsakė į mūsų klausimą komunikacijos strategas Aistis Zabarauskas.
